Antradienį paskelbtame pranešime „Neuralink“ teigė, kad tyrimo metu bus vertinama jų implantų ir chirurginių robotų sauga.
„Neuralink“ teigė, kad jų pradinis tyrimo tikslas – „suteikti žmonėms galimybę valdyti kompiuterio žymeklį ar klaviatūrą vien tik mintimis“.
Bendrovė pridūrė, kad tyrimas skirtas asmenims, sergantiems kvadriplegija dėl kaklinės stuburo dalies nugaros smegenų traumos arba šoninės amiotrofinės sklerozės (ALS). ALS yra nervų ir raumenų liga, kuri palaipsniui naikina nervų sistemą ir slopina raumenų kontrolę.
2016 m. E. Muskas su mokslininkų ir inžinierių komanda įkūrė „Neuralink“. Jis bendrovės veiklą sieja su didele viltimi – 2019 m. jis sakė, kad tikisi, jog ji padės žmonijai pasiekti „simbiozę su dirbtiniu intelektu“.
Praėjusiais metais bendrovės renginyje E. Muskas sakė, kad pradėjus bandymus su žmonėmis „Neuralink“ smegenų lustus išbandys pats su savimi.
„Jums galėtų būti implantuotas „Neuralink“ įrenginys jau dabar, ir jūs net nežinotumėte. Hipotetiškai“, – sakė E. Muskas. „Iš tikrųjų, per vieną iš šių demonstracinių bandymų ir aš tai padarysiu.“
Neaišku, ar E. Muskas dalyvaus šiuose ankstyvuosiuose bandymuose su žmonėmis.
Gegužę „Neuralink“ gavo Maisto ir vaistų administracijos leidimą pradėti bandymus su žmonėmis. Iki šiol bendrovė atliko bandymus tik su gyvūnais, pavyzdžiui, kiaulėmis ir beždžionėmis.
2022 m. gruodį agentūra „Reuters“ pranešė, kad „Neuralink“ atliekamas federalinis tyrimas dėl gyvūnų gerovės pažeidimų. Nuo bandymų pradžios 2018 m., pasak „Reuters“, buvo nužudyta maždaug 1 500 gyvūnų, įskaitant avis, kiaules ir beždžiones.
„Neuralink“ yra visiškai įsipareigojusi dirbti su gyvūnais kuo humaniškesniu ir etiškesniu būdu“, – teigė bendrovė 2022 m. vasarį paskelbtame tinklaraščio įraše.
