Dešimtmečius Aliaskos valstijos gyventojai buvo vieni didžiausių naftos vartotojų. Šiuo metu pagal naftos kiekį vienam gyventojui Aliaska yra trečia visoje JAV. Tarptautinės energetikos agentūros duomenys rodo, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai gyventojų namus šildo naudodami iškastinį kurą – tai gerokai daugiau nei JAV vidurkis.
Tačiau padėtis ima keistis, kuomet Aliaskoje naftos produktai tapo brangesni, nei likusioje JAV. Aliaskos gyventoja Genevieve Gagne-Hawes už šildymą pernai kovą gavo 900 dolerių sąskaitą, ir tuomet ji nusprendė ieškotis alternatyvos.
„Maniau, kad tai pokštas. Buvau tiesiog priblokšta“, – teigė moteris. Ji įsigijo oras-oras šilumos siurblį, kuris veikia varomas elektros energijos ir patikina, kad šią žiemą namai buvo šilti net tuomet, kai temperatūra lauke nukrito iki minus 18 laipsnių ir žemiau.
Aliaskos naftos gavyba pastaruoju metu sumažėjo, o valstija pamažu pradeda naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, o 31 procentas elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių, o tai panašu į Masačusetso valstiją, kurioje gausu saulės energijos. Perėjimas prie švaresnės energijos vyksta pramoniniu mastu, bet ir žmonių namuose, kur šilumos siurbliai pradeda užimti iškastinį kurą ryjančių krosnių vietą. Oro šaltinio šilumos siurbliai naudoja šaltnešį, kad sugertų šilumą iš lauko oro, kuri vėliau perduodama į namo patalpas arba karšto vandens tiekimą.
Aliaskos naftos gavyba pastaruoju metu mažėjo, o valstija vis daugiau remiasi į atsinaujinančius energijos išteklius: 31 procentas elektros čia pagaminama žaliai, panašiai, kaip saulėtame Masačusetse. Švaresnė energetika diegiama pramoniniu mastu, tačiau ir gyventojai prisideda: pinganti energija vis labiau skatina rinktis šilumos siurblius.
Aliaskoje oro temperatūra, būna, nukrinta ir žemiau 30 laipsnių Celsijaus, kuomet šilumos siurbliai pasiekia savo galimybių ribas.
Ne pelno organizacijos „Alaska Heat Smart“ vykdomasis direktorius Andy Romanoffas skaičiuoja, kad Džuno miestelyje veikia apie 2000 šilumos siurblių, ir jie jau patenkina 15 procentų miesto poreikių. Jis tikisi, kad dalis tik didės, kadangi prašymų išduoti leidimus skaičius kasmet tik didėja.
Šilumos sistemų montuotojas Markas Houstonas „Wired“ teigė, kad metų pradžioje sulaukė tiek užsakymų, kiek per visus 2022 metus. Kitas montuotojas, Krisas Karsunky, teigė, kad per metus paprastai įrengia 50-70 šilumos siurblių, bet dabar sulaukia dvigubai daugiau užklausų. Įmonės taipogi vis labiau naudojasi šia technologija.
Džuno miestelis didžiąją dalį elektros gauna iš hidroenergetikos, kuri yra ekologiška. Tačiau miestelis yra pietinėje ir šiltesnėje Aliaskos dalyje, čia nepatiriama siaubingai šaltų žiemų. Tuo metu Šiaurėje šilumos siurblių naudojimas gali būti mažiau ekonomiškas.
„Buvo šalčiai iki minus 30 laipsnių Celsijaus ir ji vis tiek veikė. Gaudavau 57 laipsnių Celsijaus temperatūros vandenį. Kaimynai daugiau išleidžia propanui ir šildymo alyvai, nei mano elektros sąskaita“, – džiaugiasi Aliaskos gyventojas, kad jo gerai apšiltinto namo ir šilumos siurblio derinys pasirodė esąs apsimokantis.
Šilumos siurbliai veikia šiluminę energiją imdami iš lauko aplinkos. Jei lauke tampa labai šalta, jų efektyvumas krenta, kadangi vis mažiau šilumos galima perstumti į namus. Pačiam siurbliui reikia naudoti energiją, kad periodiškai atitirptų. Dalis gyventojų pastebėjo, kad labai šaltomis naktimis elektros suvartojimas išauga ir dvigubai.
„Šį pavasarį savo laboratorijoje išbandome šilumos siurblį, kurio ribinė temperatūra yra minus 35 laipsniai pagal Celsijų. Prieš dešimtmetį tai dar buvo negirdėta“, – sako Nacionalinės atsinaujinančios energetikos laboratorijos Fairbanks mieste statybų mokslo darbuotoja.
Perėjimas prie šilumos siurblių pasaulines CO2 emisijas iki 2030 metų galėtų sumažinti maždaug 500 milijonų tonų – kuo daugiau žmonių įsirengs šilumos siurblius, tuo tai bus naudingiau klimato kaitos požiūriu.
