Populiaru, nes nevaldoma?
Pirmoji „Telegram“ versija pasirodė dar 2013 m. ir per daugiau nei vienuolika veikimo metų platforma vartotojų bazę išplėtė beveiki iki milijardo. Nors vienas pagrindinių reklaminių šūkių, skatinančių įsidiegti programėlę buvo „Tai geresnė „WhatsApp“ versija“, ekspertai kviečia nepamesti budrumo, rašoma pranešime spaudai.
Suvaldyti turiniui internetinėje erdvėje buvo priimtas Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA), pagal kurį skaitmeninės bendrovės visoje Europos Sąjungoje tampa atsakingos už jų platformose publikuojamą turinį. Bendrovėms, turinčioms daugiau kaip 45 mln. aktyvių vartotojų, už akto nesilaikymą gresia sankcijos bei didelės baudos. Tačiau „Telegram“ platforma kol kas to išvengia, nes Europos Komisijai pateikė duomenis, jog 27 Europos Sąjungos šalyse turi 41 mln. vartotojų.
„Viena iš „Telegram“ staigaus išpopuliarėjimo priežasčių – aiškios turinio reguliacijos nebuvimas. Todėl tikrai girdime ne vieną istoriją apie ten klestinčias įvairiausio pobūdžio nusikalstamas veikas. Platformos vartotojams reikėtų susirūpinti asmeninių duomenų saugumu“, – sako „Tele2“ produkto vadovas Donatas Drakickas.
Grėsmė privatiems duomenims
Įsidiegus programėlę, „Telegram“ automatiškai turi prieigą prie vartotojų turimų duomenų. Kai kažkas iš platformos naudotojų turimų kontaktų adresų knygelėje prisijungia prie šio tinklo, į telefonus iškart ateina žinia, jog tas žmogus prisijungė prie „Telegram“.
Kadangi „Telegram“ saugumo reikalavimai kelia abejonių, tai yra puiki erdvė plisti internetiniams sukčiams. Ketvirtajame populiariausiame susirašinėjimo tinkle pasaulyje klesti pačios įvairiausios kibernetinės atakos. Šioje platformoje ypač populiarios pokalbių grupės, kuriose sukčiai gali dalytis failais su įvairaus pobūdžio žalingomis medžiagomis jūsų kompiuteriui: gausu „fišingo“ atvejų bei pačių įvairiausių kenkėjiškų programų.
Pastebima, kad kibernetiniai nusikaltėliai jungdamiesi į ištisus tinklus bando pasiekti asmeninius platformos naudotojų duomenis. „Telegram“ palaiko „chatbots“ funkciją, kurią sukčiai gali pasitelkti automatizuodami savo schemas, dar labiau išplėsdami auditorijos ratą.
„Telegram“ šuolis
Nuo karo pradžios programėlės „Telegram“ naudojimas kovo 1 d., lyginant su sausio 1 d., išaugo net 9 kartais, rodo „Bitės“ duomenys.
„Tokį didžiulį augimą lėmė tai, kad „Telegram“ yra populiariausia susirašinėjimo programėlė Ukrainoje, kurioje ukrainiečiai ir valdžios atstovai dalinasi naujienomis iš įvykių vietos. Norėdami sužinoti naujienas, čia, prasidėjus karui, masiškai ėmė plūsti ir lietuviai“, – teigė tuometinis „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas.
Visgi, svarbu turėti omeny, kad šioje programėlėje naujienomis dalinasi patys jos vartotojai, todėl natūralu, kad gali atsirasti ir netikslios informacijos. Todėl svarbu kritiškai įvertinti visą „Telegram“ pateikiamą informaciją. Nepaisant to, kad „Telegram“ uždraudė Rusijos valstybinės žiniasklaidos kanalus, kai kurie dezinformacijos tyrėjai teigia, kad programėlė vis dar aktyviai naudojama skleisti dezinformaciją iš kitų profilių.
