Lietuvos „fintech“ sektorius demonstruoja brandą
Naujame indekse bendras reitingas yra apskaičiuojamas įvertinus tris dimensijas: šalies verslo aplinkos, „fintech“ ekosistemos bei bendrą šalies lokalios rinkos patrauklumą. Atskirų vertikalių analizė leidžia išskirti kiekvienos šalies tiek stipriąsias sritis, tiek vietas, kuriose galima būtų augti. Lietuva abiejuose „fintech“ bei verslo aplinkos reitinguose užima 7 vietą, bendrajame – 11, o šalia rikiuojasi tokios valstybės kaip Jungtinė Karalystė (9), Prancūzija (10) ir Norvegija (12). Rinkos patrauklumo segmente Lietuva rikiuojasi 18 vietoje.
Lietuvos aukštą poziciją „fintech“ reitinge lemia aukštas sudarytų verslo sandorių ir „vienaragių“ skaičius. Tiesa, lyderiaujančią poziciją Europoje šalis užima ir pagal išduotas Elektroninių pinigų įstaigų, Mokėjimo įstaigų bei Sąskaitos informacijos teikėjų licencijas. Indeksas taip pat parodo, kad Lietuva neatsilieka nuo kitų rinkos dalyvių pagal finansinių technologijų sektoriaus reguliavimo kokybę ir yra brandi šios industrijos žaidėja.
Skatins dialogą apie „fintech“ sektorių
Tyrimo metu buvo pastebėta, kad šiuo metu tik trečdalis šalių, pristatydamos savo „fintech“ ekosistemą, naudoja naujesnius nei 2021 m. šaltinius. Tai, anot ekspertų, smarkiai riboja galimybę objektyviai palyginti „fintech“ industrijos progresą skirtingos Europos šalyse.
Rengiant indeksą taip pat paaiškėjo, kad rinkoje vyrauja daug skirtingų „Fintech“ apibrėžimų. Pavyzdžiui, tiek Eurostatas, tiek Europos bankininkystės institucija (angl. European Banking Authority, EBA) turi skirtingus apibrėžimus, kas yra „fintech“. Tokie netikslumai gali trukdyti toliau nuosekliai sekti industrijos pažangą.
Reitingo viršūnėje – Švedija
Naujajame „fintech“ reitinge pirmąją vietą užima Švedija, po jos rikiuojasi Šveicarija, Danija ir Liuksemburgas, penketuką užbaigia Estija.
Švedija pirmauja dėl itin aukšto ICT ir fintech specialistų skaičiaus, Šveicarija išsiskiria inovacijų gausa, o Danija geriausius vertinimus renka palankios verslo steigimo ir vystymo aplinkos bei interneto greičio srityse. Tuo tarpu Estija pirmauja dėl didelių rizikos kapitalo investicijų bei palankiausiai vertinamos mokestinės aplinkos.
Reitinge tarp Europos šalių įtraukta ir Ukraina, nors duomenys bendrame reitinge simboliškai uždengti. Ukraina yra įtraukta į tyrimą, nes ji yra Europos dalis. Vis dėlto, nors tyrimas objektyvus, jis neatspindi geopolitinių aplinkybių – šalis neturi galimybės daryti įtakos verslo aplinkos gerinimui, kol šalyje tęsiasi karas.