Pasak Europos inovacijų ir technologijų instituto „EIT Urban Mobility“ vadovės Maria Tsavachidis, miestams būtina atnaujinti infrastruktūrą ir pritaikyti naujus reguliavimo modelius, kurie skatintų tvarų judumą ir inovacijas. Ji ragina miestus įrengti „gyvąsias laboratorijas“, kuriose būtų testuojamos naujos transporto idėjos, o gyventojai galėtų jas išbandyti realiomis sąlygomis, rašoma pranešime spaudai.
„EIT Urban Mobility“ Šiaurės šalių inovacijų centro vadovas Anders Bengtsson teigia, kad siekiant užtikrinti tvarų miesto judumą, viešasis transportas turėtų išlikti pagrindine transporto priemone. Investicijos į viešąjį transportą ne tik padeda mažinti CO2 emisijas, bet ir prisideda prie visuomenės sveikatos ir saugumo gerinimo, taip kuriant socialiai įtraukią miesto judumo sistemą.
„EIT Urban Mobility“ duomenimis, perėjimas prie viešojo transporto ir aktyvių judėjimo formų, tokių kaip ėjimas pėsčiomis ar važiavimas dviračiu, iki 2050 m. galėtų generuoti iki 1170 eurų vertės sveikatos naudą vienam gyventojui. Ši sveikatos nauda apima mažesnį sergamumą lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos bei kvėpavimo takų problemos, dėl aktyvesnio gyvenimo būdo ir švaresnio oro. Tai reiškia, kad sumažėjusios išlaidos sveikatos apsaugai ir didesnis visuomenės darbingumas prisidėtų prie bendro ekonominio miestų augimo ir gyvenimo kokybės gerinimo
Elektriniai ir autonominiai sprendimai miestuose
2024 m. rugsėjo 1 d. „Regitros“ duomenimis, šalyje buvo užregistruota 25,070 elektromobilių, iš kurių 14,792 grynieji elektromobiliai (BEV) ir 10,278 įkraunami hibridai (PHEV). Nors skaičiai rodo augančią paklausą, infrastruktūra dar turi daug kur tobulėti – šiuo metu Lietuvoje veikia apie 600 viešųjų įkrovimo stotelių, o iki 2030 m. jų planuojama įrengti 6 tūkstančius.
Pasak Transporto inovacijų asociacijos vadovės Rugilės Andziukevičiūtės-Buzės, be tinkamai išvystytos įkrovimo infrastruktūros gyventojams sunku apsispręsti dėl perėjimo prie elektromobilių. „Norėdami paskatinti žmones rinktis ekologiškas transporto priemones, turime suteikti jiems patogią prieigą prie įkrovimo stotelių tiek mieste, tiek už jo ribų, kad jie galėtų naudotis elektromobiliais be jokių kliūčių“, – teigia ji.
Tačiau elektromobiliai – tik viena iš modernaus miesto judumo krypčių. Naujausi technologiniai sprendimai – autonominės transporto priemonės, kurios jau keičia miestų transporto modelius visoje Europoje, pradeda įsitvirtinti ir Lietuvoje. Šių metų rugsėjį sostinėje, Užupyje, pradėtas autonominio autobuso testavimas. Šis projektas – pirmasis toks bandymas Lietuvoje, kuris siekia įvertinti autonominių transporto priemonių efektyvumą ir tinkamumą viešojo transporto sistemai. Autobusas kursuoja nuo Užupio gimnazijos iki Paupio gatvės, pasižymi nulinėmis CO2 emisijomis ir yra varomas elektra.
„Autonominiai autobusai ir automobiliai ne tik sumažina eismo įvykių skaičių, bet ir gali optimizuoti viešojo transporto maršrutus, mažinant laukimo laiką ir gerinant susisiekimo kokybę“, – A. Bengtsson. Jis priduria, kad iki 2030 m. autonominės transporto priemonės galėtų sudaryti iki 40 proc. viso Europos kelių eismo.
Mobilumo centrai: naujos galimybės miestams
Pasak A. Bengtsson, mobilumo centrai yra neatsiejama šiuolaikinio miesto infrastruktūros dalis, padedanti spręsti transporto spūsčių ir taršos problemas. Šiuose centruose integruojamos įvairios transporto rūšys – nuo viešojo transporto iki dviračių ir automobilių dalijimosi paslaugų, todėl gyventojams tampa paprasčiau judėti po miestą nenaudojant asmeninio automobilio. Tai mažina spūstis, gerina oro kokybę ir prisideda prie tvaresnės miesto aplinkos kūrimo.
„Paryžiaus ir Amsterdamo mobilumo centrai yra puikūs pavyzdžiai, kaip integruoti įvairias transporto rūšis ir efektyviai valdyti miesto eismą“, – sako R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Paryžiuje šie centrai sujungia viešąjį transportą su dviračių ir paspirtukų dalijimosi paslaugomis, bei skatina žmones rinktis aktyvesnį gyvenimo būdą. Integruotos pėsčiųjų ir dviračių takų sistemos leidžia patogiai judėti mieste be automobilio. Amsterdame mobilumo centrai sukurti kaip strateginės jungtys tarp skirtingų miesto dalių, leidžiančios gyventojams greitai ir patogiai keisti transporto rūšis.
„Mobility-as-a-Service“: viskas vienoje programėlėje
„Mobility-as-a-Service“ (MaaS) koncepcija dar labiau išplečia mobilumo centrų funkcionalumą, sujungdama įvairias transporto paslaugas į vieną integruotą sistemą.
Lietuvoje įkurta technologijų įmonė „Trafi“ jau įgyvendino kelis sėkmingus projektus didžiuosiuose Europos miestuose. Berlyne „Jelbi“ platforma padėjo sumažinti miesto gyventojų priklausomybę nuo privačių automobilių ir sumažinti eismo srautą mieste, suteikdama galimybę patogiai naudotis įvairiomis transporto priemonėmis. Briuselyje „Floya“ programėlė buvo sukurta pagal miesto „GoodMove“ mobilumo planą ir prisidėjo prie oro kokybės gerinimo bei transporto spūsčių mažinimo. Jungtinėje Karalystėje „Breeze“ platforma sujungia tris miestus – Portsmutą, Sautamptoną ir Wight salą – pagerindama regioninį susisiekimą ir skatindama žmones rinktis viešąjį transportą bei kitas tvarias alternatyvas.
Įmonės siūloma technologija leidžia sujungti visas miesto transporto priemones – nuo viešojo transporto iki dviračių ir automobilių dalijimosi paslaugų – į vieną platformą, kurioje vartotojai gali planuoti, rasti, rezervuoti ir apmokėti keliones be poreikio naudotis skirtingomis programėlėmis. Tokia sistema ne tik palengvina susisiekimą mieste, bet ir skatina žmones rinktis tvaresnius judumo būdus.
Pasak „Trafi“ generalinio direktoriaus Damiano Bowno, jų platforma prisideda prie miestų tvarumo įvairiais būdais – nuo transporto optimizavimo iki konkrečių naudotojų poreikių tenkinimo. Pavyzdžiui, „Trafi“ sprendimai apima „Step-Free“ maršrutus, kurie yra pritaikyti neįgaliems žmonėms ar tėvams su vežimėliais. Programėlės rodo, ar viešojo transporto priemonės yra pritaikytos žmonėms su negalia, ir leidžia naudotojams planuoti maršrutus, kurie geriausiai atitinka jų poreikius.
„Norime, kad viešasis transportas ir dalijimosi paslaugos būtų tokios pat patogios kaip ir asmeninio automobilio naudojimas. Siūlome įvairias paskatas – nuo žaidybinių elementų iki sveikatos ir saugumo funkcijų, kurios motyvuoja žmones keisti savo įpročius ir rinktis tvaresnius sprendimus“, – pažymi D. Bownas. Tokios technologijos padeda kurti švaresnius, tvaresnius ir žmonėms draugiškesnius miestus, kur transporto infrastruktūra atitinka įvairius gyventojų poreikius.
Daugiau apie miestų judumo tendencijas D. Bownas papasakos spalio 9-10 d. vyksiančiame „Transporto inovacijų forume“.
