Praėjusią savaitę Hiustone, Teksase vykusioje „Lunar and Planetary Science“ konferencijoje (LPSC) pristatytas tyrimas teigė, kad mažiausioje Saulės sistemos planetoje, kurioje gausu kraterių, gali būti 16 kvadrilijonų (arba 16 milijonų milijardų) tonų deimantų.
„Tokį skaičių mano modeliai pateikia visai Merkurijaus plutai, bet tik maža paviršiaus medžiagos dalis greičiausiai bus deimantas, – sakė Kolorado kasinėjimų mokyklos geologijos docentas Kevinas Cannonas. – Galbūt daugiausia vieną ar du procentus.“
Merkurijus yra padengtas grafitu – tai anglies forma, kuri po meteoritų, asteroidų ir kitų dangaus kūnų smūgių galėjo virsti deimantais.
„Po asteroidų ar kometų atsirenkimo į planetos paviršių susidaręs slėgis galėjo paversti grafitą deimantais“, – teigia K. Cannonas.
Yra žinoma, kad Merkurijų ypač stipriai paveikė vėlyvasis sunkusis bombardavimas – ankstyvasis Saulės sistemos laikotarpis, vykę prieš maždaug 3,8-4,1 milijardo metų.
Tačiau mokslininkai patikslina, kad šie deimantai, kurie gali būti gana arti planetos paviršiaus, nebūtų iš karto atpažįstami kaip brangakmeniai.
„Jie tikriausiai nebus panašūs į didelius skaidrius brangakmenius, kuriuos pjaustome ir iš kurių darome papuošalus. Geresnis palyginimas yra maži drumzlini deimantai, naudojami pramonėje kaip abrazyvai, greičiausiai netvarkingame mišinyje su grafitu ir kitomis anglies formomis“, – detalizuoja K. Cannonas
Mažiausia mūsų Saulės sistemos planeta – Merkurijus – yra tik šiek tiek didesnis už Mėnulį. Planeta žinoma dėl savo trumpų metų ir ilgų dienų – aplink saulę Merkurijus apskrieja kas 88 Žemės dienas. Dieną temperatūra siekia daugiau nei 400 laipsnių Celsijaus, o naktį gali nukristi iki -170 laipsnių.