Dėl visko kaltos kietosios dalelės
Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė sako, kad teiginiai, jog alergijų mastas didėja – ginčytini. Labai gali būti, kad mes tiesiog turime daugiau jėgų ir resursų su tuo kovoti. Ji taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad žodį „alergija“ žmonės vartoja kalbėdami apie gana skirtingus dalykus.
„Tikroji alergija – tai perteklinė imuninės sistemos reakcija susidūrus su alergenu. Tačiau taip dažnai vadinamos ir padidinto organizmo jautrumo reakcijos. Pavyzdžiais čia galėtų būti mandarinai ar šokoladas. Jų suvalgius, kai kurių imuninė sistema tiesiog tampa viskam jautresnė. Alergijomis kartais pavadinamas ir, tarkime, glitimo ar laktozės netoleravimas“, – dėsto medikė.
Alergijų pasitaiko įvairaus pobūdžio ir stiprumo. Vienas, pavyzdžiui, riešutams jautrus žmogus gali juos valgyti patirdamas tik erzinantį, bet visiškai nepavojingą diskomfortą. Kitas pradės dusti vien nuo riešutų kvapo. Alergijos ypatingai paūmėja, kai ore padidėja tam tikrų kietųjų dalelių koncentracija.
„Šios dalelės gali būti pačios įvairiausios: mikroplastikas, metalo dulkės, žiedadulkės. Padidėjus ultravioletinei spinduliuotei ir pasikeitus drėgmės lygiui jos suaktyvėja, įsielektrina ir patenka į žmogaus plaučius. Prie kietųjų dalelių dar prilipus ir žiedadulkėms gauname tikrą alergenų kokteilį, sukeliantį stiprią imuninės sistemos reakciją“, – pasakoja J. Latauskienė.
Pagrindiniai alergenai – nuolat mūsų aplinkoje
Medikė pastebi, kad lietuviai jau pakankamai drąsiai dėl alergijų kreipiasi į gydytojus, o to dar nepadariusius ragina nesikankinti. Šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti nemažai sprendimų, padedančių sumažinti nemalonius alergijų simptomus. Ieškoti išeičių verta ir dėl to, kad nuo populiariausių alergenų mes tiesiog nepasislėpsime – mes su jais susiduriame kiekvieną dieną.
„Pats populiariausias iš jų yra namų dulkių erkės. Tai tokie mažyčiai padarėliai, kurie gyvena mūsų visų aplinkoje. Jų būna įvairių rūšių – kiekvienuose namuose rastumėte skirtingų. Taip pat labai dažnos alergijos šunims ir katėms, jautrumas įvairioms žiedadulkėms. Įdomu tai, kad Lietuvoje gana retos alergijos grybeliui. Tai rodo, kad lietuviai gyvena gana švariuose namuose“, – teigia J. Latauskienė.
Nuo alergijų visiškai pasveikti gali ir nepavykti, tačiau galima minimizuoti jų poveikį. Patikimiausias būdas tai padaryti – vengti kenksmingų kietųjų dalelių. Ekspertai pataria stebėti, kokios žiedadulkės dominuoja ore, jų piko metu neiškylauti gamtoje, reguliariai skalauti nosį, persirengti grįžus iš lauko, vėdinti patalpas. Tiesa, pastebima, kad didmiesčių gyventojai gana dažnai privengia patalpų vėdinimo dėl iš lauko vidun patenkančių dulkių ir ar išmetamųjų dujų.
„Šiuolaikiniais oro kondicionieriais galima ne tik vėsinti arba šildyti namus, bet ir valyti jų orą. Tai ypač svarbu gyvenantiems mieste, kur oro kokybė dažnai būna gerokai prastesnė nei užmiestyje, nes mieste žiedadulkės susimaišo su kietosiomis dalelėmis. Mūsų apklausos rodo, kad penktadalis lietuvių jau turi kondicionierius. Dar penktadalis planuoja jį įsirengti“, – sako „Panasonic Heating & Cooling Solutions“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims Rolandas Kuprys.
Suprasdamos, kad kovoti su plika akimi nematomais ligų sukėlėjais nėra lengva, technologijų bendrovės kartu su mokslininkais nuolat ieško veiksmingiausių sprendimų. Šiuolaikiniai vėsinimo ir vėdinimo įrenginiai paprastai turi gerus oro valymo filtrus ar net tam skirtas specialias sistemas.
„Gera oro kokybė sumažina alergijų pavojų, bet vien patalpų vėdinimo irgi ne visada pakanka. Atsakymu čia gali būti hidroksilo radikalai. Šios natūraliai gamtoje egzistuojančios dalelės slopina žiedadulkes, tam tikrų rūšių bakterijas ir virusus, pelėsį, kvapų plitimą. Visa tai suskaidoma ir neutralizuojamas nemalonus poveikis. Modernūs kondicionieriai su „nanoe“ technologija geba vietoje gaminti ir patalpoje paskleisti hidroksilo radikalus, esančius vandens apvalkale. Taip pastebimai padidinama jų gyvavimo trukmė ir efektyvumas, o tai leidžia veiksmingai gerinti patalpų oro kokybę. Šios dalelės sugeba pašalinti ne tik ore esančias, bet ir ant aplinkos kietų paviršių nusėdusias bei į audinius įsigėrusias kenksmingas medžiagas“, – teigia R. Kuprys.