Nuo ko pradėti renkantis išmaniuosius namus: elektros ir šildymo sąskaitos mažės, jei prietaisai reguliuosis patys

Argi nebūtų šaunu, jei namai patys reguliuotų šildymą nakčia ir prisuktų jį išėjus į darbą, taip pat išjungtų elektros prietaisus, o viską įjungtų grįžtant?Apšvietimas vienoks būtų ryte ar dirbant, kitoks – vakare. Kad namai taptų išmanesni nereikia didelių investicijų, o be to, 2023-ieji žymi lūžį, kai viskam pakaks vienos pasirinktos programėlės ir bus galima atsikratyti skirtingų pultelių.

Išmanieji namai nėra tik išmanus garsiakalbis, su kuriuo galima angliškai pasikalbėti. Vienas jutiklis praneš, jei netyčia užfiksuotas vandens nuotėkis, kitas – jei dūmai, radiatoriaus termostatas reguliuos norimą temperatūrą ir išjungs šildymą, jei atidaromas langas. Apšvietimas derinsis prie dienos ritmo ar netgi filmų žiūrėjimo įpročių.

„Tai namai, kurie užmiega ir pabunda kartu su savo šeimininku. Namai, kurie veikia pagal šeimininko scenarijų. O iš technologinės pusės žiūrint – tai įrenginiai, apjungti į ekosistemą, arba keletas ekosistemų, apjungtos į vieną. Visų noras, pirmiausia, yra, kad namai kažką už tave darytų. Elementarus pavyzdys – įėjus į namus gali užsidegti šviesa, balso asistentas gali pasisveikinti ir pranešti tos dienos įvykius, informuoti apie orus“, – LOGIN.LT laidoje pasakojo „ACC Distribution“ prekių ženklų vystymo vadybininkas Egidijus Sabaitis.

Jis išmaniųjų namų įrenginius skirstytų į tris grupes pagal jų funkcijas: vieni saugumui, kiti patogumui, treti dar padeda ir sutaupyti. Laidoje pateikė įvairiausių pavyzdžių, kaip galima pagerinti namus.

Tačiau, nors ir galimybių aibė, painiava taipogi didžiulė: vieni prietaisai nedera su kitais, reikia skirtingų programėlių ar pultelių, ką galima padaryti, kad išmanieji namai tikrai būtų išmanūs ir pakaktų vieno asistento?

Nuo ko pradėti?

E. Sabaitis siūlytų pradėti nuo aiškaus norų įvardijimo. Jei žinome, ko iš namų norime, tuomet lengviau patarti ir konsultantams. Mat jei norima tik vienos išmanios lemputės, ar vieno automatinio termostato, galbūt pakanka nusipirkti parduotuvėje ir susieti su telefonu. Bet norint plėsti išmaniuosius namus, kad vieni įrenginiai „šnekėtųsi“ su kitais, integruoti skirtingus daviklius, termostatus, ar kitus prietaisus, prireiks telktuvo, dar vadinamo „hub’o“.

„Kad viskas veiktų sklandžiai, reikalinga centrinė sistema, dar vadinama „hub’u“ arba centrale. <...> tai paprastai yra maža dėžutė, panašaus dydžio kaip „Apple TV“, kuris namuose gali būti ir nematomas – tiesiog jos funkcija yra tvarkingas duomenų apsikeitimas tarp visų įrenginių. Tai įrenginys, kuris supaprastina išmaniųjų namų valdymą ir tampa gerokai paprasčiau pasakyti „Alexai“, „Siri“ ar „Google“ asistentui atlikti vieną ar kitą veiksmą“, – paaiškina E. Sabaitis.

Bendra centralizuota sistema leis prie namų „Wi-Fi“ ar laidinio interneto jungti tik vieną prietaisą – pati „hub“, o ne kiekvieną lemputę atskirai. Tai taip pat reikštų, kad išmanieji prietaisai veiktų ir tuo atveju, jei būtų kokių interneto sutrikimų, nereikėtų atskiram prietaisui atskiros programėlės, jei gamintojai skiriasi.

Tuomet – ekosistemos pasirinkimas. Kadangi telktuvas, arba „hub“, yra brangiausia išmaniųjų namų dalis, dažnai tai vartotojus ir priverčia suabejoti, ar jiems apskritai reikia sietis su kažkuria ekosistema.

„Kainos prasideda maždaug nuo 80 eurų ir kyla aukštyn, priklausomai nuo „hub’o“ funkcionalumo. Kuo labiau „hub’as“ atviras visiems gamintojams, automatiškai, ir jo kaina aukštesnė. Bet vėlgi, rinkdamiesi žinomų gamintojų produkciją, turėsite suderinamumą ir su naujais įrenginiais, naujais protokolais“, – sako E. Sabaitis.

Jis rekomenduoja rinktis ekosistemas, kurios „susikalba“ standartizuotais protokolais, pvz., „ZigBee“, „Z-Wave“, kaip stabilią ir gerai veikiančią jis paminėjo ir „Apple Home Kit“ sistemą.

Gera naujiena šiemet – pagrindiniai gamintojai sutarė dėl bendro nemokamo namų automatizavimo standarto, kuris pavadintas „Matter“. Šį pavadinimą verta įsidėmėti ir rinktis tik šiuo ženklu pažymėtus gaminius – taip būsite tikri, kad įrenginiai derės tarpusavyje net jei yra skirtingų gamintojų.

„Iš tikrųjų dabar visi vartotojai susiduria su ta pačia problema – yra gausybė programėlių, sunkiai suderinami vienų gamintojų produktai su kitais. Reikia iššvaistyti daug laiko, norint surasti, ką ir kaip įjungti, išjungti. Tai turime gerų žinių vartotojams. Nuo 2019 metų vyko „Apple“, „Google“, „Samsung“ ir kt. eksperimentai, o 2022 m. pabaigoje pristatytas „Matter“ protokolas, kuris apjungs visus mūsų turimus įrenginius į vieną ekosistemą. Ką patarčiau vartotojams – dabar renkantis įrenginius ieškoti „Matter“ ženkliuko ant pakuotės, tai ir atsakys, ar ateityje jūsų įrenginys draugaus ir su „Siri“, ir su „Alexa“, ir su „Google“ asistentu“, – pabrėžė E. Sabaitis.

Šildymą sureguliuos išmanus termostatas su temperatūros ir langų davikliais

Jei namuose šildymas kolektorinis, pakanka nedidelių pakeitimų, kad oro temperatūra būtų reguliuojama automatiškai ir nebereikėtų „sukioti radiatoriaus rankenėlės“.

„Bene pats paprasčiausias taupymo būdas, kurį galima ir savarankiškai įsidiegti, jei turite kolektorinį šildymą, – galima įsigyti ir pakeisti radiatoriaus termostatus į išmanius, mobilios programėlės pagalba nustatyti norimus tvarkaraščius, kada sistema turėtų veikti ar neveikti“, – pasakojo ekspertas.

Temperatūros jutiklis gali būti ir pačiame termostate, tačiau geriau, jei atskiras daviklis įrengiamas kitoje namų vietoje, pagal kurią norima reguliuoti temperatūrą.

„Dar vienas iš labiausiai pasiteisinusių įrenginių yra langų – durų daviklis. Paaiškinsiu, kodėl. Pavyzdžiui, jūs atidarėte langą – sistema nustatyta taip, kad jūsų šildymas tuo metu išsijungia. Tai reiškia jūs šilumos neleidžiate į lauką“, – dėstė E. Sabaitis.

Paprasčiausi termostatai gali kainuoti ir keliolika eurų, tačiau E. Sabaitis jų nerekomenduotų.

„Kaina labai priklauso nuo ekosistemos, kurią pasirenkame. Šiuo atveju galioja taisyklė, kad skūpus moka du kartus. Tai yra, galima nusipirkti termostatą už 16 eurų, bet valdybas bus tik per „Bluetooth“. Tai reiškia, kol esi šalia radiatoriaus – jį valdote, jei paliekate namus – nebegalite jo valdyti ir nustatyti temperatūros. Kartelė yra nuo labai žemos kainos iki labai aukštos. Pavyzdžiui, jei termostatas yra diegiamas į ekosistemą, jo kainos prasideda nuo 50 eurų“, – pastebėjo E. Sabaitis ir siūlė neapsiriboti prietaisais, palaikančiais tik „Wi-Fi“ ar „Bluetooth“ sąsajas.

Apšvietimas – ir taupymui, ir komfortui

Dabar pardavėjai apšvietimui siūlo išmaniąsias lemputes, kurios gali keisti ne tik ryškumą, šviesos šiltumą, bet ir apskritai spalvą. Dar jos spalvos gali keisti priklausomai nuo muzikos ar žiūrimo filmo. E. Sabaičio nuomone, apšvietimo keitimas apsimoka.

„Aš pats gyvenu bute, ir apšvietimo sistema atsipirko greičiausiai. Visų pirma – tai patogumas. Ryte atsibundi palaipsniui ryškėjant šviesai, be jokių sukrėtumų, be žadintuvo, be garsų. Antra funkcija – susiejus su judesio davikliu, apšvietimas gali užsidegti tik toje zonoje, kurioje esi. Jei palieki tą zoną, apšvietimas išsijungia. Tai automatiškai taupo mums pinigus. Labai patogu apšvietimas žiūrint kiną – tai sukuria kitokią atmosferą, į kurią tu įsijauti“, – kalbėjo E. Sabaitis.

Apšvietimas gali būti ir integruojamas, ir atskiras – priklausomai nuo kiekvieno poreikio.

„Vienas paprasčiausių dalykų yra lempučių pakeitimas. Keičiant lemputes mums reikia žinoti, kaip norėsime apšvietimą valdyti: ar balso asistentu, ar pulteliu, ar palikti standartinį valdymą jungikliais“, – pažymėjo „ACC Distribution“ ekspertas.

Jis pademonstravo ir išmaniuosius jungiklius, kuriuos galima įrengti bet kur nepriklausomai nuo elektros instaliacijos. Ir jų mygtukai gali vykdyti įvairias funkcijas, ne tik įjungti ar išjungti.

„Klavišai programuojami pagal jūsų norimą scenarijų: tarkime, vienas paspaudimas gali įjungti vieną apšvietimo sceną. Jei jūs dirbate namuose – jums reikalingas kuo baltesnis apšvietimas, tai galite tokį apšvietimą susieti su jungikliu. Jei vakare norite jaukios atmosferos, ar kad šviesa blyksėtų lyg žvakė, galima nustatyti tokią sceną. Aš asmeniškai naudoju „Philips Hue“ sistemą, tai apšvietimo sistemų lyderis – veikia stabiliai ir gamintojas palaiko naujomis funkcijomis“, – pasakojo E. Sabaitis.

Jis pademostravo ir judesio daviklį, kuris taip pat gali matuoti ir temperatūrą, ir apšviestumą – pvz., pakelti langų automatinius roletus, jei trūksta namuose šviesos.

Elektrai valdyti – nuo ventiliatorių iki orkaitės išjungimo

Pasak E. Sabaičio, visus elektrinius prietaisus galima automatizuoti, net jei patys jie nėra išmanūs – tam galima panaudoti išmaniuosius kištukus ir taip susieti su išmaniųjų namų ekosistema.

„Galima sudaryti scenarijų, kuriuo vadovaujantis prietaisai tuėtų veikti. Kokiam drėgnumui esant turėtų įsijungti rekuperatorius, ar, pavyzdžiui, kada turėtų įsijungti oro valytuvas. Visa tai tikrai įgyvendinama“, – kalbėjo ekspertas.

Anot jo, paprastai žmonės nori, kad prietaisai, apšvietimas nebūtų įjungti nakties metu, ar išėjus, išvykus – išmanieji kištukai tą padaro automatiškai, nustačius tam tikrus scenarijus.

„Kištukų kaina prasideda nuo 15 eurų, jei jis turės dar ir energijos matavimo funkciją, gali būti 1-2 Eur brangesnis. Vėlgi, į ekosistemą jungiamas kištukas gali kainuoti ir 20, ir 40 eurų“, – skaičiavo pašnekovas.

Jis pademonstravo, kad prie namų įėjimo gali būti įtaisytas atskiras prietaisas – arba išmanus ekranas su informacija, ar tiesiog nuotraukų rėmelis, kuris reaguoja į gestus ir įjungia vieną ar kitą scenarijų namams.

„Šis ekranas atlieka aibę funkcijų ir valdomas gestais – galima užprogramuoti, nustatyti iki 12 skirtingų scenarijų, priklausomai nuo rankos gesto: aukštyn, ženyn, į šonus, sukant ratu, ir pan. Tai ištiesų nuotraukų rėmelis, čia galima įdėti savo nuotrauką, įrenginį pakambinti ant sienos. Ir elementarus pavyzdys – tai gali būti signalizacijos įjungimas, išjungimas. Nėra jokių mygtukų, pultelių, tiesiog pabraukėte ranka, signalizacija įsijungė. Lygiai taip pat kitas gestas gali išjungti visą namų elektroniką ar apšvietimą“, – paaiškina E. Sabaitis.

Saugumui: nuo kamerų iki daviklių

Siekiant padidinti namų saugumą, taipogi praverčia išmanieji prietaisai.

„Kameros yra vienos populiariausių sistemų, kurias dažnu atveju vartotojas gali įsidiegti pats. Aš čia rankose turiu vadinamąjį „interkomą“ – tai prietaisas, skirtas pasitikti svečią. Juo galima kalbėtis, taip pat valdyti durų ar vartų atidarymą. Vienas iš apsaugos sistemos veikimo elementų yra praėjimo kontrolė, toliau – durų, langų judesio jutikliai“, – pasakojo ekspertas.

Dūmų jutiklis ar vandens užliejimo jutiklis, jei yra išmanus, gali iškviesti saugos tarnybą, prieš tai informavęs apie situaciją pranešimu išmaniąjame telefone.

Tačiau ar prie interneto prijungtas šaldytuvas pats nėra papildoma grėsmė, masinanti programišius?

„Aš patarčiau rinktis žinomų gamintojų sistemas, tuomet nebus grėsmių namams ir jų saugumui. Visų pirma, žinomų gamintojų ekosistemos naudoja AES šifravimą, tokį patį šifravimą naudoja ir bankai, atliekant bankines operacijas“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis apibendrino, kad namai yra išmanūs yra tuomet, kai jie automatizuoti ir veikia pagal šeimininko norus. Į išmaniuosius namus galima įjungti viską: kavos aparatus, kondicionierius, drėkintuvus ar kvapų difuzorius. O šiemet populiarėjantis „Matter“ protokolas leistų viską valdyti viena programėle ar sistema.

„Rekomenduoju pasidaryti norų sąrašą, pasitarti su instaliuotojais, pradėti nuo ekosistemos – bet ne iš karto visos, bet nuo būtiniausių dalykų: sauguams, apšvietimas, taupymo dalykai, pvz., šildymas ar vėdinimas. Laikui bėgant, turėdami gerą pagrindą, galėsite sistemą plėsti iki jūsų fantazijos ribų“, – apibendrino E. Sabaitis.

Visą pokalbį galite peržiūrėti LOGIN.LT laidos vaizdo įraše.