Nuotolinis bendravimas – trimatėje erdvėje: Lietuvos kūrėjai diegia inovaciją, kuria tikisi tai įgyvendinti

Ar nuotolinis bendravimas gali atstoti gyvą pokalbį? Bendrovė „Gluk Media“ pasiryžusi trinti ribas tarp šių dviejų bendravimo formų – kuria sistemą, kuri per atstumą leistų bendrauti su trimačiu pašnekovu.

1992 m. JAV pirmą kartą išbandyta įprastiems kompiuteriams skirta vaizdo konferencijų technologija septynmyliais žingsniais ėmė populiarėti COVID-19 pandemijos metu, kai nuotolinis darbas tapo daugelio organizacijų kasdienybe.

„Markets and Markets“ duomenimis, pasaulinės vaizdo konferencijų rinkos apimtys 2022 m. pasiekė 10,6 mlrd. JAV dolerių, o per artimiausius kelerius metus vidutiniškai augs po 12,6 proc. kasmet.

Pasak inovatyvią nuotolinio bendravimo platformą kuriančios „Gluk Media“ vadovo Simo Chomentausko, tokie skaičiai nestebina – vaizdo skambučiai ir konferencijos, nuotoliniai susitikimai bei virtualūs seminarai jau tapo neatsiejama daugelio biurų darbuotojų kasdienos dalimi.

„COVID-19 mus pripratino prie nuotolinio bendravimo ir, panašu, ši bendravimo forma išliks. Tačiau bendraujant per nuotolį jau norisi kokybiškesnio bendravimo, kai kalbi ne su dviejų matmenų pašnekovu. Visų detalių kol kas atskleisti nenoriu, tačiau mes ketiname pasiūlyti kokybiškesnį vaizdo perdavimo būdą, kuris nuotolinį bendravimą priartins prie gyvo bendravimo pojūčio“, – pasakoja S. Chomentauskas.

Inovacijos – rizikinga sritis

Pasak įmonės vadovo, siekdama sukurti ir pristatyti rinkai inovatyvią paslaugą, bendrovė pasinaudojo nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) finansine priemone „Perspektyva“, finansuojama iš Inovacijų skatinimo fondo.

„Inovacijos – labai rizikinga sritis, kur niekada negali būti tikras, ar pataikysi. Žinoma, mes galėtume kurti tokį produktą savo jėgomis, tačiau rizikuotume viskuo. Ir jei produktas neturėtų finansinio pasisekimo, bendrovei būtų galas. Dabar mes taip pat rizikuojame, nes gauname ne subsidiją, bet paskolą. Tačiau gauname geromis sąlygomis, tad tokią riziką galime prisiimti, o ar vertėjo – sužinosime tik sukūrę produktą“, – pasakoja S. Chomentauskas.

Pasak Sigitos Rutkauskaitės, INVEGOS Priemonių valdymo skyriaus vyriausiosios projektų vadovės, tokių inovacijų kūrimas bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinė plėtra (MTEP) – šiuolaikinės ekonomikos varomoji jėga.

„Lietuvoje turime aukšto lygio mokslininkų, jų vystomų technologijų, pasaulinio pripažinimo sulaukusių įmonių, kurios dirba mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Tačiau nuo ES vidurkio dar atsiliekame“, – pabrėžė S. Rutkauskaitė.

Inovacijos – šių dienų auksas

Paskutiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 1000 įmonių, kurios deklaruoja, jog užsiima MTEP veikla.

2019-aisiais mokslo tiriamąja veikla užsiėmė 24,6 tūkst. darbuotojų, 8,3 tūkst. iš jų turėjo mokslo laipsnį. Tačiau didžioji jų dalis veikė valstybiniame sektoriuje: aukštojo mokslo ir valdžios institucijose MTEP dalyvavo apie 17,6 tūkst. darbuotojų (7,8 tūkst. – tyrėjai, turintys mokslo laipsnį), o verslo sektoriuje – tik 7 tūkst. darbuotojų (492 – tyrėjai, turintys mokslo laipsnį).

„Vertinant investicijas, situacija kiek kitokia. 2021-aisiais į MTEP veiklą Lietuvoje investuota 622 mln. eurų. Apie pusę šios sumos investavo verslo įmonės. Ši suma gali būti dar didesnė, nes dalis finansiškai pajėgių įmonių nedeklaruoja MTEP veiklos ir investuoja savo lėšomis. Tačiau skaičiai rodo, jog verslas gerokai imlesnis, tikslingesnis ir labiau linkęs investuoti, o svarbiausia ne tik investuoti, bet ir monetizuoti šias investicijas. Tokio tipo veikla gyvybiškai svarbi bet kuriai šiuolaikinei valstybei, nes būtent inovacijos, modernios technologijos ir moksliniai pasiekimai yra šios dienos auksas ir nafta”, – sako INVEGOS Priemonių valdymo skyriaus vyriausioji projektų vadovė.

Didžiausia problema – finansavimas

Viena didžiausių problemų vystant mokslu ir technologijomis paremtą verslą – šioje srityje dažnai dirbti nori jauni mokslininkai, mažos perspektyvios įmonės, kurios dar neturi sukaupusios pakankamai kapitalo, kad galėtų pačios vykdyti MTEP veiklą, investuoti į tyrimus ir inovacijas, kurti naujus produktus, kurie nežinia, ar pasiteisins.

Skolintis tokioms veikloms įmonės dažniausiai turi labai apribotas galimybes, nes finansų įstaigos nenoriai teikia paskolas bendrovėms, negalinčioms įkeisti likvidaus turto.

Pasak „Gluk Media“ vadovo S. Chomentausko, inovacijų diegimui skirta valstybės pagalba įmonėms būtina, nes neturint vertingo turto, finansų įstaigos atsisako finansuoti idėjas. Todėl pagalba labai svarbi kuriant pradinę produkto versiją, be jos būtų daug sunkiau išvystyti produktą.

„Pradinės produkto formos kūrimo išoriniai investuotojai nenori finansuoti, nes jie mato labai daug rizikų. Tačiau be produkto prototipo mes negalime pritraukti investuotojų, nes neturime ko jiems parodyti. Gaunasi toks uždaras ratas, iš kurio išeiti padeda valstybės pagalba. Be jos procesai vyktų daug lėčiau“, – sako jis.

S. Rutkauskaitės teigimu, būtent tokioms įmonėms labiausiai ir skirta priemonė „Perspektyva“, leidžianti plėtoti MTEP ir inovacijų veiklas.

„Bendrovėms, kurių darbuotojai turi puikių idėjų, tačiau neturi resursų jas įgyvendinti. Galbūt ne visi išradimai pasiteisins, tačiau visi pasiteisinę stumtels Lietuvos ekonomiką aukštyn ir darys mūsų šalį pažangesne bei konkurencingesne tame pasaulyje, kuris gyvena iš aukštos pridėtinės vertės produktų“, – teigia S. Rutkauskaitė.

Pagal priemonę „Perspektyva“ galima pasiskolinti iki 1 mln. eurų, o naujas produktas ar paslauga rinkai turi būti pristatyta per 5 metus nuo paskolos sutarties pasirašymo. Paskolos laikotarpis – iki 10 metų, tačiau paskolos gavėjui tinkamai įgyvendinus projektą, iki 20 proc. likusios grąžinti paskolos sumos galės būti skirta kaip papildoma subsidija.