Operacinės sistemos automobiliuose: kodėl gamintojai dažniau kuria savo versijas?

Vis didėjant elektromobilių populiarumui, galima išgirsti pastebėjimų, kad pastarieji veikiau tampa panašesni į buities ar elektronikos prietaisus nei į mums įprastas transporto priemones. Nors šio teiginio pagrįstumas – viena iš nesibaigiančių automobilių entuziastų diskusijų temų, tiesos jame yra.

Panašumų su elektronikos prietaisais galima rasti ne tik elektromobiliuose ir ne tik naujausiuose modeliuose – pirmasis ekranas automobilyje buvo sumontuotas dar 1986 metais amerikietiškame „Buick Riviera“, o jau gerą dešimtmetį ar net ilgiau beveik visų automobilių centrinėje konsolėje galima aptikti ekranus. Tai reiškia, kad gamintojai turėjo pasidarbuoti prie kompiuterių, nes informacijai atvaizduoti bei valdyti reikalinga operacinė sistema.

Panašumas su daugeliu elektronikos prietaisų čia tiesioginis, mat net naujausi šaldytuvai, orkaitės ar skalbyklės dažnai turi jutiklinius ekranus, kuriuos liečiant galima valdyti įvairiausias funkcijas. Šis valdymas dažniausiai yra lengvai suprantamas, o meniu funkcijos pasiekiamos vos keliais spustelėjimais. Visa tai, nors ir atrodo elementaru, yra ilgų klientų poreikių bei elgsenos tyrimų ir kruopštaus programuotojų bei dizainerių darbo rezultatas.

Taip pat ir su automobiliais: skirtingi gamintojai deda didžiules pastangas, kad išsiaiškintų vairuotojų bei keleivių poreikius ir priima, jų manymu, tinkamiausius sprendimus. Štai tokie gamintojai kaip „Citroën“, „Toyota“ ar net „Mercedes-Benz“ klientams palieka galimybę funkcijas valdyti tiek ekrane, tiek fiziniais valdikliais, o štai „Tesla“ beveik viską perkelia į ekraną.