„Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje sklandanti euforija apie neva įvykusį skrydžio režimo panaikinimą ir uždegtą žalią šviesą telefonu lėktuve naudotis be apribojimų yra tikrų tikriausias mitas. Minėtą režimą, kaip ir anksčiau, privalėsime įjungti lėktuvui kylant ir leidžiantis, o jį išjungti ir jungtis prie sparčiojo 5G ryšio galėsime tik tuo atveju, jei orlaivis bus aprūpintas specialia įranga. Vis dėlto pastarosios kol kas neturi nė vienas iš Lietuvos skrydžius vykdantis orlaivis, o net ir pavykus atsidurti tokias galimybes siūlančiame lėktuve nuo naudojimosi 5G gali atbaidyti daug didesnės ryšio paslaugų kainos“, – neteisingas interpretacijas išsklaido „Telia Lietuva“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
Ryšys lėktuve – ne naujiena
Pasak A. Šemeškevičiaus, ES teisės aktai naudojimąsi mobiliuoju ryšiu skrendant lėktuvu palaimino dar 2008 metais, kai orlaiviuose pradėtos diegti pirmosios 2G ryšį salone skleidžiančios sistemos. Tobulėjant mobiliojo ryšio technologijoms, taisyklės laipsniškai pradėjo nebedrausti ir 3G, o 2016 m. priimtas sprendimas keleiviams atrišo rankas skrydžio metu jungtis prie 4G. Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijai (CEPT) atlikus papildomus tyrimus, šiemet leidimas buvo suteiktas ir moderniausiam penktos kartos tinklui.
„Kalbant šia tema, reikėtų atsispirti nuo to, kad mūsų telefonams mobilųjį ryšį tiekia ryšio bokštai su į žemę nukreiptomis antenomis, kurių signalo išmanusis nebepagauna viršijus 1 km aukštį. Kadangi komerciniai lėktuvai skraido maždaug 10 km aukštyje, tam, kad jų viduje veiktų mobilusis ryšys, būtina papildoma įranga. Ji būna dviejų rūšių – žemė-oras tipo (ATG), kai ant žemės išdėstytų bokštų ryšį gaudo lėktuvo apačioje įrengtos antenos, ir palydovinio tipo, kai mobilusis ryšys lėktuvą pasiekia iš palydovo. Pakilus į reikiamą aukštį, šį ryšį orlaivio salone paskleidžia miniatiūrinė bazinė stotis, dar vadinama „pikocele“, prie kurios telefonas jungiasi lyg prie įprasto tarptinklinio ryšio (angl. roaming) kitoje šalyje“, – aiškina A. Šemeškevičius.
Deja, net ir lėktuve įdiegus moderniausią 5G ryšio įrangą, mobiliojo interneto greitis ore bus kur kas mažesnis, nei ant žemės, dėl didelio atstumo iki palydovo arba tokių ATG sistemos veikimą neigiamai veikiančių trukdžių, kaip debesys. Daugelį vartotojų gali atbaidyti ir kitas minusas – didelės tokio ryšio kainos, svyruojančios maždaug tarp 1 ir 10 eurų už vieną megabaitą mobiliojo interneto. Tikslias mobiliojo ryšio paslaugų kainas ore praneša iškart po prisijungimo prie vidinio orlaivio tinklo atėjęs informacinis SMS pranešimas.
Eksperto manymu, įvertinusios šiuos aspektus bei didelę minėtos įrangos kainą, didžiąją dalį Lietuvos aviacijos rinkos užimančios bei daugiausia trumpais skraidančios oro linijos nuo birželio 30 d. atsiradusiomis galimybėmis veikiausiai nesusigundys ir artimiausiu metu 5G ryšio ore savo keleiviams nepasiūlys. Didelė tikimybė, jog 5G atsiras tik tų oro linijų lėktuvuose, kuriuose jau anksčiau veikė 3G arba 4G įranga.
Kodėl negalime apsieiti be skrydžio režimo?
Visgi daugeliui gali kilti klausimas, kodėl technologijoms taip sparčiai vystantis ir netgi atsiradus galimybėms ore iš palydovo „pasigauti“ 5G ryšį, savo telefonuose vis dar privalėsime naudoti skrydžio režimą kildami ir leisdamiesi arba, kaip ir anksčiau, viso skrydžio metu, jei lėktuvas neturi specialios mobiliojo ryšio įrangos. Juo labiau, kai aviacijos istorijoje dar nėra fiksuota nė viena naudojimosi mobiliuoju telefonu nulemta nelaimė, o daugelis dažnai keliaujančių lėktuvų bent kartą yra pamiršę minėtą režimą aktyvuoti.
„Neįjungus skrydžio režimo ir pakilus į orą, išmanusis telefonas praranda ryšį su žemėje esančiais bokštais ir, siekdamas jį vėl užmegzti, įrenginio siųstuvas-imtuvas pradeda dirbti maksimaliu pajėgumu. Egzistuoja teorija, kad jei tokių įrenginių lėktuve bus daug, jų suminė radijo dažnio spinduliuotė gali pakenkti įvairių orlaivio navigacijos sistemų darbui bei kelti trikdžius pilotams bendraujant su skrydžių valdymo centru, kas vyksta pakilimo ir nusileidimo metu. Įvairūs tyrimai ne kartą įrodė, jog šiuolaikinių lėktuvų elektronika yra itin gerai apsaugota nuo panašių trukdžių, tačiau kadangi aviacijos industrijoje keliami aukščiausi įmanomi saugumo reikalavimai, kontroliuojančios institucijos ir rinkos dalyviai nenori prisiimti net mažiausios teorinės rizikos“, – priežastis detalizuoja A. Šemeškevičius.
Kita vertus, skrydžio režimą verta įsijungti ir iš praktinių sumetimų. Didžiausiu pajėgumu veikdamas siųstuvas-imtuvas intensyviai eikvoja įrenginio bateriją, todėl pasiekus skrydžio tikslą gali paaiškėti, jog telefonas yra visiškai išsikrovęs. Be to, neįjungus skrydžio režimo, lėktuvui leidžiantis išmanusis gali automatiškai prisijungti prie kitos šalies mobiliojo ryšio tinklo ir pradėti naudoti mobiliuosius duomenis, taip lemdamas neplanuotas išlaidas mobiliojo ryšio paslaugoms.