Jei manėte, kad saulės elektrinei reikia susitaupyti, pasirodo, egzistuoja paprasta schema, kuriai nereikia nė euro. Bankas paskolina saulės elektrinei, gaunama parama. Vėliau tereikia susimokėti paskolos įmoką, kuri bus reikšmingai mažesnė nei dabartinė sąskaita už elektrą.
70 eurų bankui per mėnesį – už 700 kWh nemokamos elektros energijos. Paskola galiausiai bus išmokėta – minėta elektra liks nemokamai, feisbuke būdu sutaupyti pasidalijo akumuliatorių sprendimus diegiančios bendrovės „Enepaq“ direktorius Šarūnas Šutėnas.
Jis pyksta ant ekspertų, vertinančių, esą saulės elektrinių atsiperkamumas prastėja – vien naudą galima gauti nuo pirmojo mėnesio.
„Kadangi žmonės sako kad brangu, ilgai neatsiperka ir t.t., paimkime paprastą pavyzdį, kaip galima neišleisti nė cento. Tarkime, statoma 10kW saulės elektrinė, ir ji yra finansuojama ne savo pinigais, bet banko paskola, su valstybine parama. Saulės elektrinės kaina – 10000 eurų (medžiagos, darbai, pridavimas). APVA kompensuoja – 3230 eurų, likusi 6770 eurų suma – banko paskola.
Saulės elektrinėms šiuo metu bankai siūlo specialias paskolas, kurių esminės sąlygos – 4,9 proc. (fiksuotos!) palūkanos, laikotarpis 10 metų. Pinigus išmoka „į priekį“, todėl nekyla problemų atsiskaitant su rangovu. Mėnesinė įmoka šiuo atveju gaunasi apie 70 eurų“, – skaičiuoja Š. Šutėnas.
Iš tiesų: pvz., banke „Swedbank“ skaičiuoklė internete nurodo, kad dešimtmečiui tokia paskola kainuotų apie 72 eurus per mėnesį, palūkanos sudaro 4,9 proc. Ką už tai vartotojas nusiperka?
„10kW saulės elektrinė per metus sugeneruoja, grubiai, apie 10MWh energijos, kas yra vidutiniškai 833kWh/mėn. Įsivertinkim ESO energijos „pasaugojimo“ niuansus ir mums lieka apie 700kWh. Taigi, už 70€/mėn banko įmoką gauname 700kWh nemokamos energijos iš ko gaunasi, kad el.energijos savikaina mums yra 10ct/kWh“, – apie pirmąjį elektrinės tarnavimo dešimtmetį kalba Š. Šutėnas.
Tačiau štai ko daugelis neįvertina – saulės elektrinė tarnaus gerokai ilgiau. Įprastai rangovai inverteriui suteikia 10 metų garantiją, jis sudaro 20 proc. elektrinės kainos, o saulės modulių garantija – ir 20 metų, o realiai jie galės tarnauti ir dar ilgiau., vertina Š. Šutėnas.
„Pirmus 10 metų elektros savikaina 10ct/kWh, likusius 8–10 metų, kai nebelieka įmokų bankui – nemokama. Iš čia galim sakyti kad 20 metų elektrą gausime už vidutiniškai 5ct/kWh. Už tokią kainą elektros nenusipirksite, net jeigu biržoje ji bus nemokama, nes prisideda apie 9ct perdavimo mokestis“, – pabrėžė ekspertas.
Net jei elektrinė statoma už nuosavus pinigus, anot jo, tokia suma tiesiog paauga turimo pastato vertė ir „pinigai niekur neprapuola“, net pardavus namą kad ir po 10-ies metų.
„Tai tokiu atveju gaunasi, kad elektra iš vis yra nemokama, kadangi dėl infliacijos brangsta ne tik maistas, bet ir saulės elektrinės. Taigi po 10 metų ta ant stogo esanti elektrinė, nors ir šiek tiek nusidėvėjusi, namo kainą vis tiek kels ženkliai. Pavyzdžiui, turint 7 proc. metinę infliaciją, po 10 metų viskas būtų dvigubai brangiau“, – dėstė Š. Šutėnas.
Maitina du elektromobilius
LOGIN.LT Š. Šutėnas pasakojo, kad saulės elektrinę pasistatė prieš dvejus metus, o nuo tada skaičiavo vien naudą.
„Tuo metu dar jos buvo šiek tiek pigesnės, kainavo 8 tūkst. Eurų. Iš tų 8 tūkst. eurų mes 5 tūkst. eurų pasiskolinome iš banko. Kiek mačiau, banko paskolų sąlygos vis dar nepasikeitusios, 4,9 proc. metinės fiksuotos palūkanos, tai yra, be jokių EURIBOR. Mes konkrečiai pasirinkome 10 metų terminą, ir taip gaunasi, kad mokame 50 eurų per mėnesį, o elektros susigeneruojame tiek, kad realiai už tą elektrą dabar mokėtume kelis šimtus eurų. Bet sąskaitos ateina nulinės“, – sako Š. Šutėnas.
Tiesa, kad visiškai už elektrą nereikėtų mokėti, ją vartoti reikia tada, kai šviečia saulė. Šiuo požiūriu Š. Šutėnas sava laiko išskirtiniu nuo aplinkinių – turi ir du elektromobilius, ir dar elektros energijos kaupiklį – akumuliatorių.
Ne visas likęs perteklius keliauja „pasaugoti“ žiemai – pašnekovas dar turi įsirengęs ir akumuliatorių, iš kurio elektrą vartoja vakarais.
„Šviečia saulė, tą bateriją krauna. Kiek nebetelpa, tada atiduodame į tinklus. O vakare yra piko metas, kada mes jau tos energijos patys nebegeneruojame. Bet tuo metu vartojame iš baterijos, taip pat ir nakčiai dar visai užtenka. Tai gaunasi, kad iš tinklų beveik visiškai nieko nereikia“, – pasakojo savo pavyzdį Š. Šutėnas.
Nagevičius: jei moki mažiau – tai geras projektas
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius patvirtina, ir 10 tūkst. eurų kaina už 10 kW elektrinę yra reali, galima rasti netgi ir pigiau. O ir bankai skolina – tik galbūt ne visi neprašo pradinio įnašo. Tačiau jis vertina, kad nereikėtų tikėtis tokių palankių pasinaudojimo ESO tinklais tarifų, kaip šiemet.
Mat dabar, patiekiant elektrą į tinklą, ESO atskaičiuoja 12 proc., o gaminančiam vartotojui lieka 88 proc.
„2022 metais, kai šiems metams skaičiavo tuos 12 proc., Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prognozavo labai aukštą elektros energijos kainą, jie skaičiavo, kiek pinigų reikės tinklams eksploatuoti, padalino iš aukštos prognozuojamos elektros kainos, ir gavosi mažai kilovatvalandžių. Dėl to tik 12 procentų – įprastai tai būna 30-40 procentų“, – paaiškina M. Nagevičius.
Tai reiškia, ateityje saulės elektrinių turėtojai atgaus mažiau tinklams patiektos elektros energijos.
„Jei skoliniesi pakankamai pigiai, jei, teoriškai, tau skolina 100 procentų, ir tavo projektas ekonomiškai naudingas – tu moki mažiau investavęs nei neinvestavęs, tai, žinoma, projektas geras. Ir nieko čia nuostabaus. Jei būtų priešingai, neapsimokėtų – bankui sumokėtum daugiau, nei mokėjai už elektrą“, – sako M. Nagevičius.
O ar yra kokios rizikos? Anot M. Nagevičiaus, pinganti elektra kai ką gali pakeisti – ateityje atsipirkimas nebus toks greitas, koks yra dabar. Tačiau jis palygino – jei vaikštai pėsčias, ir nieko nemoki, ar tau skauda, kad autobuso bilietas atpigo?
„Vaikščioti pėsčiomis paskui brangų autobusą labiau apsimoka, negu paskui pigesnį autobusą, tada vaikščioti mažiau apsimokės. Žmogus nerizikuoja, kad jis patirs kažkokių didesnių išlaidų, tiesiog žmogus investavęs galės nebent nusivilti, jei jo kaimynui po to elektra atpigs. Galės sakyti – galėjau neinvestuoti, būtų ir man atpigę, be reikalo čia sukišau tų pinigų, dabar bankui reikia mokėti“, – lygino M. Nagevičius.
Vis tik jis prognozuotų, kad bet kuriuo būdu šiemet statoma saulės elektrinė greičiau atsipirks, nei kad neatsipirks. Kitokie skaičiavimai gali būti po dviejų trijų metų.
Šutėnas supranta, kad situacija nebus tiek gera: vis tiek bus gera
Savo gyvenimišką pavyzdį papasakojęs „Enepaq“ direktorius Š. Šutėnas sutinka, kad ESO tinklų paslaugos ateityje, tikėtina, bus prastesnės.
„Pernai pasaugojimo tarifas buvo 33 proc., šiemet jis patvirtintas 12 proc. – suprantame, kad ilgai taip nebus, tikrai kažkaip keisis. Jei tokia pasaugojimo koncepcija bus pratęsta, tikėtina, gal reikės atiduoti pasaugoti 20-30 procentų. Bet į šitą energijos palikimą, kaip mokestį, galima žiūrėti truputėlį kitu kampu.
Aš esu paskaičiavęs, kad, įvertinant elektrinės ilgaamžiškumą, garantija, kainas, kiek ji elektros sugeneruos per visą laiką, ta savikaina gaunasi 5 ct/kWh su bankine paskola. Tai jei ESO reikia atriekti 20 procentų, na pasaugojimo kaina išeina 1 papildomas centas. Tai vis tiek pigiau nei rinktis bet kokį kitą ESO planą. Pigiau finansuoti pasaugojimą per papildomus savo elektrinės pajėgumus, nei mokėti už atgavimą“, – vertino Š. Šutėnas.
„Dabar tas pasaugojimas neturi didelės finansinės logikos, keista apskaita, nes bet kuriuo atveju kažkas kažkam kažką turi dovanoti“, – sako jis.
Tačiau ir tuomet yra daug būdų, ką saulės elektrinės turėtojas galėtų optimizuoti.
„Aš tikrai tikiuosi vėliau sutaupyti su biržos planu. <...> Būtent baterija leidžia brangiausią energiją pardavinėti, o pigiausią pirkti, jei yra toks poreikis. Kas turi šilumos siurblius, tikrai yra galimybė tą šilumos siurblį suprogramuoti, kad jis dirbtų tomis valandomis, kai kainos yra mažiausios. Kokią antrą-trečią valandą nakties, kaip taisyklė, elektros kainos būna pačios mažiausios, tikrai galima tada tą šilumos siurblį paleisti. Jei namas nėra visiškai kiauras, jis yra termiškai labai inertiškas, tai naktį pašildžius, na, iki kitos nakties užtenka tos šilumos. O vasarą kaip tik, didžiausias kondicionieriaus poreikis yra tada, kai spigina saulė, ir čia labai gražiai viskas susieina“, – pasidalijo Š. Šutėnas.
„Su elektromobiliais gaunasi labai panaši situacija, net neverta leistis į diskusijas. Pvz. mes su 50 eurų per mėnesį banko įmoka pasigaminam tiek elektros, kad galim nuvažiuoti 3000 km/mėn. Čia tiems, kas nori pasiskaičiuoti ar atsiperka elektromobilis. Išvada? Jau šiandien turime galimybę beveik „nemokamai“ apsirūpinti elektra, šildytis namus, važinėti. Ir nenuodyti dūmais savęs ir savo vaikų, kuriems mūsų sugriautame klimate reikės gyventi“, – apibendrino Š. Šutėnas.
Šiuo metu paskelbtas naujas ES paramos kvietimas gyventojams. Saulės elektrines gyventojai, kaip ir anksčiau, turės įsirengti per 9 mėn., o išmokos dydis nesikeičia – skiriama 323 eurai už 1 kW naujai įrengiamos saulės elektrinės galios, ir 243 eurai už 1 kW, kuomet didinama jau esamos saulės elektrinės galia, nebestatant inverterio.