Pasitikrinkite – testas, ar esate atsparūs sukčių pinklėms: „Telia“ steigia Skaitmeninės pažangos centrą

Reaguodama į naujas grėsmes ir iššūkius skaitemeninėje erdvėje, su kuriais susiduria gyventojai verslas ir valstybės institucijos, Lietuvos telekomunikacijų bendrovė „Telia“ steigia Skaitmeninės pažangos centrą. Atliktas tyrimas parodė, kad gyventojai pernelyg pasitiki savo jėgomis internete. Ar jums pavyks be klaidų išspręsti Skaitmeninio imuniteto testą?

„Telia“ Skaitmeninės pažangos centro misija stiprinti Lietuvos skaitmeninį imunitetą – jis kurs, sistemins ir teiks šalies žmonėms bei verslams skirtą informaciją ir žinias, būtinas stiprinant skaitmeninį šalies imunitetą bei norint pasinaudoti technologijų teikiamomis galimybėmis.

Planuojama, kad centras gilinsis į penkias svarbiausias temas. Skaitmeninės pažangos centro vadovo Andriaus Šemeškevičiaus teigimu, centras šiuo metu svarbiausiomis laiko skaitmeninės įtraukties, duomenų apsaugos ir privatumo, kibernetinio saugumo, vaikų saugumo internete bei dirbtinio intelekto plėtros temas.

Kaip centras veiks? Tai lyg virtuali ekspertų grupė, kuri rengs reguliarius susitikimus, atliks reguliariais apklausas, tyrimus, įskaitant kibernetinių grėsmių ataskaitas, kuriose „Telia“ vertins vykdytas atakas ar grėsmes.

„Iš esmės tikslas sukoncentruoti mūsų ekspertus, kad galėtume nekomerciškai dalintis žiniomis su Lietuva. Tai nėra skirta tik mūsų klientams, kadangi problemos yra bendros“, – sako A. Šemeškevičius.

Jis viliasi, kad centras užsims ir edukacija, kaip spręsti tam tikras problemas, o taip pat ekspertai galėtų prisidėti prie konkrečių Lietuvai aktualių problemų sprendimo.

„Ką matome – Lietuvoje skaitmeninė atskirtis po truputį auga: visuomenė sensta, yra visuomenės dalis, kuri skaitmeninėje erdvėje eina šiek tiek į užribį. O mūsų tikslas – kad visa visuomenė galėtų sėkmingai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, turime padėti senstantiems neatsilikti nuo technologijų, o jas patogiai ir saugiai naudoti“, – pabrėžė A. Šemeškevičius.

Žmonės per daug pasitiki savimi

Kasdien skaitmeninėmis paslaugomis naudojasi 90 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Dauguma apklaustųjų nurodė, kad naudojasi ir el. paštu (91 proc.), ir el. bankininkyste (90 proc.), interneto naršykle (86 proc.), socialiniais tinklais (83 proc.). 70 proc. naudojasi internetinėmis parduotuvėmis, panašiai tiek pat ir e. paslaugomis. Išmaniąsias programėles naudoja 65 proc. apklaustųjų. Rečiau naudojamas mobilusis parašas (31 proc.), elektroninė piniginė (18 proc.).

Net 78 proc. gyventojų nurodė, kad žino kaip pasirūpinti savo duomenimis internete. „Telia“ ekspertai tuo abejoja – iškalbingas faktas, kad 60 proc. gyventojų bent retkarčiais į internetą kelia savo vaikų nuotraukas.

„Atlikome apklausą ir matome, kad žmonės pakankamai per gerai galvoja apie skaitmeninius įgūdžiu – jie pernelyg pasitiki savimi. O per didelis pasitikėjimas veda prie paslydimų. Nors dabar Afrikos princo laiškus atpažįsta ir pirmokas, ir močiutė, bet visi kiti sukčių naudojami būdai, pvz., su SMS apie mokesčių deklaravimą, kad esą turite kažkokią permoką – daug žmonių prarado pinigus. Atsiranda vis nauji būdai, jie pritaikomi prie realybės, ir dar jie naudojami realiu laiku“, – įspėjo A. Šemeškevičius.

„Telia“ iniciatyva atliktas tyrimas parodė, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų naudodamiesi internetu nesijaučia visiškai saugūs. 16 proc. gyventojų teigė susidūrę su kibernetinėmis atakomis. Iš jų 71 proc. atskleidė, kad tokias atakas patyrė per paskutinius metus.

„Kompiuteris, mobilusis telefonas, internetas, socialiniai tinklai ir kitos šiuolaikinės technologijos smarkiai pakeitė pasaulį, kuriame gyvename, o pastaraisiais metais dėl pandemijos buvo galima stebėti tikrą skaitmeninimo spurtą, kai vis daugiau kasdienio gyvenimo aspektų neatsiejamai persipynė su kibernetine erdve. Tai atveria naujas galimybes kurti pažangą, tačiau tuo pačiu lemia ir naujas grėsmes. Atsparumas joms yra viena iš visuomenės gerovės ir šalies stabilumo sąlygų“, – sako Andrius Šemeškevičius.

Lietuvos visuomenė jau yra skaitmeninė. Statistikos departamento duomenimis, 88 proc. namų ūkių turi interneto prieigą ir naudojasi informacinėmis technologijomis. Internetas yra 82 proc. gyventojų kasdienybė.

Verslai nuo skaitmeninių technologijų priklausomi dar labiau – visos įmonės Lietuvoje turi kompiuterius ir interneto prieigas. Daugiau nei trys ketvirtadaliai jų yra susikūrę interneto svetaines, 89 proc. naudoja iš valdžios institucijų interneto svetainių gautą informaciją, o 54 proc. veiklai pasitelkia garso ir vaizdo skambučių programas internete.

Centro veikloje be technologijų sritį kuruosiančio A. Šemeškevičiaus dalyvaus Darius Povilaitis, kuris atsakingas už kibernetinio saugumo sritį, Diana Gold, kuri gilinasi į skaitmenizacijos ir analitikos temas, tvarumo ir socialinės atsakomybės srityje besispecializuojanti Indrė Bimbirytė-Yun bei dirbtinio intelekto ekspertas, teisės profesorius dr. Paulius Pakutinskas.

„Turime kalbėti ir apie galimybes, ką mums technologijos atveria: kaip pasaulis greitai keičiasi, kaip reikia prie jo prisitaikyti, įgyti naujų įgūdžių. Taip, grėsmės yra labai svarbu, bet apie galimybes taip pat reikia kalbėti ir žmones ugdyti“, – kalbėjo D. Gold.

Pusė gyventojų per mažai dėmesio skiria duomenims

Tyrimas parodė, kad pusė (51 proc.) šalies gyventojų pripažino savo duomenų apsaugai skiriantys mažai dėmesio, o tik 46 proc. lietuvių mano tiksliai žinantys, kas yra duomenų apsauga ir privatumas.

Be to, tyrimo duomenys išryškina ir vis dar egzistuojančią skaitmeninės atskirties problemą. Paaiškėjo, kad 3 iš 5 Lietuvos gyventojų naudodamiesi skaitmeninėmis paslaugomis susiduria su iššūkiais. Žinių, kaip naudotis tam tikromis skaitmeninėmis paslaugomis, labiausiai trūksta vyresniems – 55-64 metų amžiaus – Lietuvos gyventojams, dėstoma „Telia“ pranešime

Tyrimą šių metų balandį „Telia“ užsakymu atliko KOG institutas, Lietuvoje apklausus 1010 16-64 metų amžiaus grupės žmonių.

Didėjant visuomenės skaitmenizacijos lygiui, auga ir rizikos – tą patvirtina Lietuvos policijos statistika, ji rodo, kad pernai, lyginant su 2021 m., užregistruotų nusikalstamų veiklų elektroninėje erdvėje skaičius išaugo net 52 proc., o tokio pobūdžio nusikaltimai sudarė 12 proc. visų Lietuvoje užregistruotų nusižengimų.

Kibernetinių grėsmių lygis Lietuvoje pastaraisiais metais taip pat tik augo. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, pernai šalyje fiksuota daugiau nei 4 tūkst. kibernetinių incidentų. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2022 m. finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliojo beveik 12 mln. eurų. Palyginimui, 2020 m. šis suma siekė 5 mln. eurų.