„IRT sektorius yra viena esminių inovacijų ir pažangos varomųjų jėgų, todėl siekiant kurti į aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas orientuotą ekonomiką, svarbu nuosekliai ir tikslingai investuoti į IRT ekosistemą. Iki 2030 m. suplanuotos apie 260 mln. eurų investicijos, kuriomis galės pasinaudoti išskirtinai IRT sektorius, dar didesnis finansavimas numatytas bendrai inovacijų skatinimui, tad IRT srities verslai galės naudotis ir juo“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen.
Rekomendacijos pagal įgyvendinimo prioritetą suskirstytos į keturias kategorijas: inovacijų ekosistema, verslo aplinka, žmogiškieji ištekliai, infrastruktūra. Tarp svarbiausių rekomendacijų inovacijų ekosistemos situacijai gerinti – finansavimo priemonių nukreiptų į produkto vystymo inovacijas kūrimas, o taip pat tęstinių ir tikslinių finansavimo kvietimų, kurie leistų reaguoti į technologinius ar kitus globalius pokyčius, skelbimas.
Didžiausias potencialas – dirbtinio intelekto srityje
IRT sektoriaus kelrodžio rekomendacijos išgrynintos išanalizavus pasaulines IRT tendencijas, ES poziciją ir tikslus, atlikus išsamią Lietuvos IRT ekosistemos dalyvių ekspertinę apklausą ir organizavus tematines diskusijas.
Atlikus Lietuvos IRT sektoriaus potencialo vertinimą nustatyta, kad Lietuvoje didžiausią potencialą turi dirbtinio intelekto (DI) ir didžiųjų duomenų sritis.
„Aktyviai kuriasi šioje srityje veikiantys startuoliai, kurie turi prieigą prie finansavimo ir geras sąlygas vystyti savo idėjas. DI sprendimus vystančios Lietuvos įmonės ES išsiskiria savo kuriamais produktais, o Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose jau egzistuoja DI studijų programos, kurios ruošia šiai sričiai reikalingus specialistus. Be to, Lietuvoje kuriamas DI kompetencijų centras“, – sako Inovacijų agentūros „ICT Lab“ skyriaus vadovas Martynas Survilas.
Kelrodyje pažymimas ir Lietuvos finansinių technologijų (FinTech) bei blokų grandinių sektoriaus potencialas, kurį užtikrina ekosistemos gyvybingumas ir branda. Tuo tarpu audiovizualinių medijų technologijų plėtrą ir vystymą įgalinantys veiksniai yra vietos specialistų imlumas dirbti su naujomis proveržio technologijomis, sparčiai auganti ekosistema bei ryški klasterizacija.
„Lietuvos IRT sektorius yra išties pažengęs ir turi galimybes kurti inovatyvius bei konkurencingus produktus, vystyti proveržio technologijas. Svarbu šį potencialą išnaudoti ir sukurti tinkamas sąlygas tolimesniam sektoriaus augimui. Didžiulis potencialas taip pat slypi vykdant jungtinius skirtingų sričių projektus“, – vertina M. Survilas.
IRT stiprina kitus sektorius
Atliktame potencialo vertinime taip pat identifikuotos ryškiausios Lietuvos IRT sektoriaus tendencijos. Viena iš jų – didėjantis IRT ir kitų sektorių jungimasis. Pavyzdžiui, atsiranda įmonių ir sprendimų, apjungiančių skaitmenines technologijas ir gyvybės mokslus arba gamybą. Kitas pavyzdys – daiktų interneto vaidmuo kuriant išmaniąsias transporto technologijas.
Atsižvelgiant į tai, jog Lietuva kaip valstybė neturi daug gamtinių resursų, IRT sektorius ir bendrai su skaitmenizavimu susiję produktai bei paslaugos vertinamos kaip pagrindinė varomoji jėga, suteikianti galimybę Lietuvai išlaikyti produktyvumo augimą ir konkurencingumą. Be to, IRT sektorius pagal pritraukiamas privačias rizikos kapitalo fondų investicijas yra pats aktyviausias.
Visą Informacinių ir ryšių technologijų kelrodį galite rasti čia.