Po ketverių metų svetur biochemikas sugrįžo į Lietuvą ir tapo programuotoju

Baigęs prestižines biochemijos studijas Jungtinėje Karalystėje kaunietis Saulius Kulakauskas apsisprendė sugrįžti į gimtinę ir pabandyti įsitvirtinti technologijų sektoriuje.

Apie priimtą sudėtingą sprendimą keisti karjeros kryptį, darbą ir studijas Anglijoje bei Lietuvos perspektyvas technologijų srityje įžvalgomis žiniakslaidai atsiųstoje informacijoje dalijosi IT įmonės „Devbridge“, priklausančios „Cognizant“ kompanijai, jaunesnysis programuotojas S. Kulakauskas.

– Ketverius metus praleidote Jungtinėje Karalystėje? Kodėl būtent šią šalį pasirinkote studijoms ir darbui?

– Atvykau į Angliją, dar nepasibaigus 12-tos klasės vasarai, būdamas aštuoniolikos metų, norėdamas pabėgti iš namų, ir pradėti savarankišką gyvenimą. Angliją pasirinkau, dėl jos kosmopolitiškumo, populiarumo tarp draugų, gražios kalbos bei, žinoma, aukštos studijų kokybės. Studijuojant teko susipažinti ir gyventi su žmonėmis iš viso pasaulio, tad buvo įdomu pažvelgti į jų kultūras, pasidomėti jų praeitimi ir kas juos atvedė į šią šalį. Anglijoje gana dažnai tekdavo sutikti ir lietuvių, ypač mano universitete, kuriame su manim studijavo net keli mano buvę klasiokai dėl ko čia niekada nesijaučiau vienišas.

Teko mokytis dviejuose universitetuose – Bato, ir Mančesterio, ir abiejų mokslo lygiu, bei rimtu studentų požiūriu į mokslus buvau patenkintas. Sėkmingai pabaigiau studijas ir gavau aukščiausius įvertinimus, tad pamažu pradėjau ieškotis pirmojo ilgalaikio darbo, kurį susiradau kitoje Anglijos pusėje – Southampton’e. Darbe, jauname startuolyje, užėmiau chemiko pareigas, kur teko susipažinti su įvairiais mažos kompanijos aspektais. Čia įgijau daugybę įgūdžių ir susipažinau su visais kompanijos kolegomis – nuo generalinio direktoriaus, su kuriuo kartu važiuodavau autobusu, iki vyresniųjų mechanikų ir elektronikų. Taip pat šiame mieste atradau ir Anglijos besivystančią dviračių kultūrą, tinklinio bendruomenę bei naujų bendraminčių. Manau, tai, kad buvo liūdna palikti šią šalį yra neblogas indikatorius, mano čia gerai praleistam laikui.

– Kodėl baigęs mokyklą pasirinkote būtent biochemijos, o ne programavimo studijas?

– Biochemiją nusprendžiau pasirinkti tik dvyliktoje klasėje, domėjausi abejomis šio mokslo pusėmis, taip pat žavėjo ir ateities darbo perspektyvos šioje srityje. Tačiau tuo metu nebuvau ypač tvirtai apsisprendęs, net tada svarsčiau tarp biochemijos ir programų sistemų, tad laikiau šešis valstybinius brandos egzaminus, tarp kurių buvo ir IT, iš kurio gavau 100 balų. Universitete biochemiją pamėgau, atradau nemažai įdomių sričių, tačiau neatradau galimybės jas pritaikyti praktikoje. Pajutau barjerą tarp mokslo ir akivaizdinės patirties, kurią galėjau gauti tik per laboratorines paskaitas, kas ilgainiui sumažino mano susidomėjimą šia sritimi. Pradėjus dirbti supratau, kad iš praktinės pusės galėsiu paliesti tik mažą dalį savo teorinių studijų, tad jaučiausi sukaustytas savo pasirinkimuose, todėl pradėjau ieškoti alternatyvų savo profesijai.

– Kaip ir kada pirmą kartą susidomėjote IT sritimi? Kas nulėmė, kad pasukote būtent programavimo kryptimi?

– Programavimu susidomėjau gana anksti – dauguma mano draugų buvo ir yra programuotojai. Tuo pačiu, programavimas šiais laikais yra labai lengvai prieinamas, todėl tiesiog galėjau išbandyti šios srities pagrindus tiesiai iš savo namų. Patikus, nusprendžiau toliau tęsti savarankiškus mokslus ir galiausiai įsidarbinti. IT figūravo mano gyvenime, jau nuo gimnazijos laikų, kai tik pradėjau eiti į sustiprintą informatikos klasę. Čia susidraugavau su daugeliu žmonių, kurie galiausiai, su manimi lankė tą patį universitetą.

Net mano buvusi ilgalaikė mergina studijavo IT, tad vienaip ar kitaip, susipažindavau su IT srities terminologija ir problemomis. Kaip profesiją IT pasirinkau, pradėjęs mokytis Harvardo universiteto nemokamuose internetiniuose „CS50x” kursuose, 2022–ųjų metų gegužę. Pradėjęs kursus, susidomėjau loginių problemų sprendimu, programavimo kalbų dizainu ir kitomis teorinėmis sritimis. Tačiau, mane labiausiai sužavėjo programavimo kūrybinis aspektas, ir neribotos galimybės panaudoti savo žinias praktiškai, to man ypač trūko biochemijoje. Tai, kad vos per trijų/keturių mėnesių kursą, mokantis po darbo ir savaitgaliais aš sugebėjau savarankiškai sukurti ir paleisti savo tinklalapį, kurį gali naudoti mano draugai, tvirtai nulėmė mano sprendimą pakeisti profesiją.

– Kodėl pasiryžote naujų profesinių galimybių ieškoti ne Jungtinėje Karalystėje, o būtent Lietuvoje? Kas padėjo galutinai apsispręsti sugrįžti į gimtinę?

– Sugrįžti į Lietuvą paskatino atviresnė darbo rinka, kurioje, tuo metu, maniau būtų lengviau įgyti patirties ir lengviau gauti darbą. Taip pat, Lietuvoje man patogiu metu vyko nemokama „Sourcery” akademija, apie kurią girdėjau gerų atsiliepimų ir kuri suteikia galimybę tiesiogiai įsidarbinti „Devbridge“ įmonėje geriausiai pasirodžiusiems studentams. Tuo pačiu, dėl aukštų nuomos kainų Anglijoje, pilnu etatu mokytis savarankiškai, negaunant pajamų buvo per brangu, todėl grįžti gyventi į Lietuvą atrodė, kaip geras sprendimas. Morališkai tai nebuvo ypač lengva, nes po ilgo laiko gyvenant Anglijoje, ypač tuometiniame mieste Southampton’e, buvau susiradęs jaukią draugų grupę ir patenkintas tuometine Anglijos bei mano asmeninio gyvenimo santvarka. Tačiau, viską apsvarstęs, nusprendžiau pasiryžti ir žengti lemiamą žingsnį, išeiti iš tuometinio darbo ir nusipirkti bilietus į Lietuvą, dėl ko šiuo metu tikrai nesigailiu.

– Kaip sekėsi įsitvirtinti IT srityje jau sugrįžus į Lietuvą, ar lengvai pavyko įsilieti į darbo rinką? Kodėl norėjote įsidarbinti „Devbridge“ įmonėje?

– Kadangi IT mokiausi savarankiškai, neturėjau gero atskaitos taško, kad galėčiau palyginti save su kitais, todėl turėjau abejonių dėl savo sugebėjimų, ypač prieš atvykstant į „Sourcery” akademiją. Tačiau net ir akademijos metu jau sulaukiau kvietimo į darbo interviu dėl praktikanto pozicijos kitoje įmonėje. Todėl maniau, kad anksčiau ar vėliau gausiu darbą ar praktikos vietą, ir apie profesionalią perspektyvą Lietuvoje galvojau labai optimistiškai.

Mano nuomone, tai, kad laisvai šneku angliškai, ir turiu gerą išsilavinimą bei darbo patirties, padėjo įsitvirtinti ir IT srityje. Pabaigus „Sourcery” akademiją, gavau pakvietimą į pokalbį dėl darbo „Devbridge“ įmonėje, jaunesniojo programuotojo pozicijoje (angl. „Junior Software Engineer“) pozicijoje. Praėjus kelioms dienoms po interviu gavau kvietimą prisijungti prie „Devbridge“ komandos, ten, kur ir labiausiai siekiau įsidarbinti.

– Prie kokių projektų šiuo metu dirbate ir kas jums yra įdomiausia kasdieniniame darbe? Ką norėtumėte nuveikti ir pasiekti IT srityje?

– Šiuo metu projektas prie kurio dirbu yra užsakytas Amerikos vadybos konsultacinės įmonės. Projektui kuriame programinę įrangą, naudodamiesi „React“ ir „Spring boot“ įrankiais. Darbe įdomiausia skaityti ir analizuoti profesionaliai parašytą kodą, kuriame dar kol kas surandu daug nematytų programavimo aspektų ir technologijų.

Taip pat patinka mokytis kaip organizuojami, bei vykdomi profesionalūs IT projektai. Ateityje planuoju ir svajoju kilti karjeros laiptais, tačiau, kol kas viskas atrodo labai nauja ir dar sunku pasakyti į ką tiksliai norėčiau orientuotis ilgainiui. Tai, manau, paaiškės, kai įgysiu daugiau patirties ir pajusiu, kuo noriu tapti šioje IT aplinkoje.