Psichologiniai patarimai kovojant su neigiamų naujienų srautu: kaip rasti balansą ir įveikti įtampą

Įtempta karo Ukrainoje situacija lemia, kad dažniau sekame naujienas, įvykius, tikriname socialinius tinklus ir kitus pranešimus telefone. Ekspertai įspėja, kad nepertraukiamas naujienų srautas gali turėti ir neigiamos įtakos emocinei sveikatai bei kasdieniams darbams.

Skirtingos bendrovės dalijasi patarimais, kaip tvarkytis psichologiškai.

„Tele2“ kartu su „Jaunimo linija“ paaiškino, kodėl svarbu sekti naujienų srautą ir kada jau reikėtų atsiriboti nuo perteklinės informacijos. Psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas aiškina, kad dažną naujienų tikrinimą šiuo laikotarpiu lemia noras įsitraukti į netoliese vykstančius ir itin aktualius įvykius. Pasak jo, naujienų kanaluose pateikiama informacija ir vaizdai neretai sukelia intensyvius jausmus.

„Atsitraukimas nuo naujienų nėra lengvas, nes norisi kiekvieną minutę žinoti, kas naujo įvyko. Itin intensyvus įsitraukimas į socialinius tinklus ir naujienų srautą leidžia pajusti kontrolę ir įkvepia konkretiems darbams ar pagalbai. Kai kuriems nuolatinis naujienų sekimas gali suteikti ramybės jausmą, nes jaučiatės informuoti apie tai, kas vyksta. Tačiau svarbu išlaikyti balansą ir kiekvienam pastebėti, kiek tos informacijos galite „panešti“, – tikina specialistas.

O „Bitė Lietuva“ Žmonių ambasados vadovė Eglė Staniulionė teigia, kad psichologinė įtampa paliečia visas amžiaus grupes. Jos patarimai: nelikti vieniems, riboti naujienų srautą, išlikti fiziškai aktyviems, neapleisti pomėgių, prisidėti prie iniciatyvų

„Daugelis žmonių jaučia daug baimės ir nerimo nuolat sekant naujienų srautą, galvojant apie nuo karo siaubo bėgančius žmones. Tikiu, kad darbdaviai gali padėti bent šiek sumažinti žmonių psichologinę įtampą“, – pranešime žiniasklaidai sako E. Staniulionė.

Naujienų srautas ir emocinė sveikata

M. Kriščiūno teigimu, tiek naujienų stebėjimas, tiek ir nežinojimas kas vyksta, gali kelti sunkesnius jausmus. Psichologas aiškina, kad tęstinis stresas ir nerimas gali sukelti rimtų neigiamų pasekmių, kurios persiduoda ir į kasdienį gyvenimą – darosi sunku susikaupti, įsitraukti į darbus ar veikti kažką kito, negalvojant apie esamą situaciją.

„Nuo per didelio informacijos kiekio nerimas ir stresas gali dar labiau padidėti. Svarbu suvokti, kad kiekvieno žmogaus smegenys ir organizmas turi skirtingą limitą, iki kurio galite susikaupti, suprasti ir įsisavinti visą informaciją. Sudėtinga apsibrėžti šias ribas, kiek kiekvieno iš mūsų smegenys gali „pavežti“ tos informacijos. Tačiau naujienų stebėjimas, su tikslu padėti ir prisidėti, gali suteikti papildomų jėgų, tad turimi rezervai ir energija ne taip greitai išeikvojami“, – pabrėžia jis.

Naujienų srauto valdymo būdai

Laiko planavimas. Psichologas teigia, kad svarbu susiplanuoti, kada žiūrite į telefoną ir sekate naujienas. Reikėtų kiekvienam asmeniškai įsivertinti, kada jums geriausia stebėti informacijos srautą – galbūt ryte ar vakare, kai apžvelgiate visos dienos naujienas, galbūt galite paskirti 5 minutes per valandą. Tačiau svarbu „neprilipti“ prie ekrano prieš pat miegą ir vos tik atsikėlus, nes smegenims reikia atsitraukimo nuo technologijų, o nuolatinis jų naudojimas ir jų skleidžiama šviesa gali sutrikdyti natūralius miego ritmus. Jeigu pajautėte, kad jums tapo sunku planuoti savo laiką, galite pasinaudoti išmaniųjų įrenginių siūloma funkcija „Screen time“ (Liet. „Ekrano veikimo limitas“). Naujienų tikrinimas neturėtų būti nesuvaldomas ar nestruktūruotas, nes tai gali labai išvarginti.

Pranešimų nutildymas. Jeigu jaučiate, kad darosi per sunku susikaupti darbams, kai telefonas nuolat pypsi, išjunkite arba apribokite iššokančius pranešimus. Kiekvieną kartą, kai gaunate pranešimą, smegenys suaktyvėja, iš karto norisi pasižiūrėti, kas įvyko. Net jeigu nepatikrinate telefono, dėl šio suaktyvėjimo, kurį laiką prarandate savo dėmesį ir susikaupimą.

Informacijos kanalo pakeitimas. Dar vienas svarbus dalykas, kuris gali padėti išlaikyti balansą šioje situacijoje – pakeisti būdą, kuriuo gaunate informaciją. Pavyzdžiui, jeigu visada naujienas tikrinate telefone, pabandykite žiūrėti žinias, paklausyti radijo ar pakalbėti su draugais. Šis metodas padės visą dėmesį išskaidyti keliems informacijos šaltiniams bei leis šiek tiek pailsėti nuo ekranų. Žinoma, labai svarbu atsirinkti informacijos kanalus ir išsirinkti kelis šaltinius, kuriuos esate pajėgūs patikrinti.

Kasdienė veikla, užsiėmimai. Negalima ignoruoti šiandieninių įvykių, tačiau labai svarbu kartais atsitraukti nuo pačios situacijos, jog galėtumėte sveikiau į ją pažiūrėti bei prisidėti prie pagalbos. Kartais naudinga atsitraukti nuo informacijos srauto ir užsiimti mėgstama veikla – tai gali būti knygos skaitymas, fizinė veikla ar susitikimas su draugais. Naujienų srautas gali labai išvarginti, tad užsiimti mylima veikla šioje situacijoje yra sveika. Pailsėję nuo informacijos gausos, galėsite produktyviau dirbti, gyventi ir efektyviau prisidėti prie reikalingos pagalbos.

Jokiu būdu nelikite vieni

Krizinėse situacijose sumažinti nerimą padeda buvimas su kitais žmonėmis. Užtektų rasti tinkamą formatą tiesiog paklausti kolegų, kaip jie jaučiasi ir patiems pasidalinti savo jausmais.

„Svarbu neužsisklęsti savyje – jausmas, kad šioje situacijoje esi ne vienas, leidžia jaustis geriau. Pakvieskite per nuotolį dirbančius darbuotojus nelikti namuose ir ateiti į biurą – kai kurie žmonės vien padiskutavę apie aktualijas su kitais jaučia palengvėjimą. Taip pat galite susiorganizuoti bendrus pusryčius ar pietus, kur ne tik kiekvienas pasidalinsite savo jausmais, bet ir kartu pagalvosite, kaip galėtumėte prisidėti prie pagalbos Ukrainai“, – teigia „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.

Ribokite naujienų srautą

Šiandien informacija mus nuolatos pasiekia kiekviename žingsnyje, daugybe skirtingų kanalų – nuo televizijos iki soc. tinklų. E. Staniulionė pataria būtinai daryti pertraukas nuo nuolatinio naujienų sekimo.

„Prieš pradedant dieną naudinga patiems susiplanuoti šios dienos veiklas, užduotis – užimtumas ir aiškūs dienos tikslai leis sukoncentruoti mintis, nesiblaškyti ir bent šiek tiek ramiau jaustis“, – teigia žmonių ambasados vadovė.

E. Staniulionė priduria, kad taip pat rekomenduoja kviesti darbuotojus naujienas skaityti tik iš oficialių ir patikimų šaltinių. Didžiuliame informacijos sraute, deja, gausu ir melagingų pranešimų, kurie gali kelti perdėtą stresą, paniką.

„Organizavome ir virtualų susitikimą su vadovais, kurio metu darbuotojai galėjo užduoti visus rūpimus klausimus. Natūralu, kad tokiose situacijose darbuotojai susiduria su įvairiomis baimėmis dėl ateities, stresu, kurį suvaldyti padėti gali ir efektyvi vidinė komunikacija“, – pasakoja ekspertė.

Išlikite fiziškai aktyvūs, neapleiskite pomėgių

Šiandien svarbi pagalba tiek kitiems, tiek ir patiems sau. Nors šiomis dienomis kasdienės gyvenimo veiklos gali atrodyti nebe tokios svarbios, rutinos palaikymas, atsitraukimas nuo naujienų srauto padės bent šiek tiek sumažinti įtampą.

„Skatiname kolegas neapleisti rūpesčio ir pačiu savimi, savo sveikata, hobiais. Rekomenduojame žmonėms dažniau išeiti bent trumpam pasivaikščioti gamtoje, sportuoti, užsiimti kvėpavimo praktikomis ar kitomis mėgstamomis veiklomis. „Bitėje“ jau organizavome kolegoms pokalbį su psichologu apie rūpesčio savimi naudą, taip pat darbuotojams prieinama individualių susitikimų su psichologu galimybė“, – pranešime spaudai pasakoja E. Staniulionė.

Prisidėkite prie iniciatyvų

Vienas geriausių būdų įveikti stresą – kartu veikti. Šiandien išreikšti palaikymą šaliai galite ne tik finansiškai, bet ir savanoriaujant organizacijose, kurios įvairiais būdais padeda Ukrainai ir jos žmonėms. Prisidėti taip pat galima suteikiant apgyvendinimą arba pavežėjant nuo karo siaubo bėgančius ukrainiečius.

E. Staniulionė pasakoja, kad: „Bitės“ darbuotojai prisidėjo organizuodami ir įgyvendindami įvairią paramą – nuo „Bitės“ ryšio paslaugų suteikimo ukrainiečiams iki itin tvirtų telefonų perdavimo Ukrainos kariams. Matau, kad kai komanda mato, kad bendrovė, kurioje dirba, nėra abejinga, ir patys bando įvairiais būdais padėti, noriai imasi papildomų iniciatyvų“.

„Tikiu, kad Lietuvos verslo indėlis yra itin svarbus. Juk galime prisidėti įvairiai būdais: renkant paramą, aukojant nuo karo siaubo bėgantiems ukrainiečiams, savanoriaujant organizacijose, kurios padeda Ukrainai. Raginu net ir smulkiuosius verslus kartu komandoje pagalvoti, kaip jie galėtų prisidėti. Tai, be abejonės, turės ir „šalutinį efektą“ visai įmonei – gerokai sustiprins visos komandos dvasią, sumažins stresą ir įtampą komandoje“, – sako E. Staniulionė.

Ekspertė priduria, kad „Bitėje“ netrūksta vidinių iniciatyvų, kai darbuotojai gamina įvairią su Ukraina susijusią atributiką, ją pardavinėja kolegoms, o visą surinktą sumą skiria paramos organizacijoms.