Palygink savo reakciją su kitais
Dėmesio: testas pritaikytas įrenginiui liečiamu ekranu – atliekant jį pele, dėl papildomų judesių ir tikslumo poreikio rezultatai bus prastesni.
* Šiame teste apskaičiuotas reakcijos greitis lyginamas su studija, kurioje buvo tirtas 7130 respondentų reakcijos greitis, jų amžius buvo nuo 18 iki 94 metų. Šiame tyrime dalyviai taipogi turėjo 4 pasirinkimus – jiems buvo rodomi skaičiai 1,2,3 ir 4, ir jie turėjo kuo greičiau paspausti atitinkamą klavišą. Tačiau tai nėra visiškai tapatu testui, kuriame renkamasi iš 4 spalvų ir jis atliekamas ant ekrano, o ne ant klaviatūros. Apskaičiuotas „smegenų amžius“ pateikiamas pramoginiais tikslais, tai nėra tikslus vertinimas, o palyginimas su tyrimo dalyvių atitinkamo amžiaus mediana.
Tyrimo pavadinimas: „Amžiaus ir lyties skirtumai tarp suaugusiųjų reakcijos laiko: Jungtinės Karalystės sveikatos ir gyvenimo būdo tyrimo rezultatai“. Jį atliko Glazgo univesiteto tyrėjas Geoffas Deras ir Edinburgo universiteto tyrėjas Ianas J. Deary.
Kodėl pasirinkimai susiję su amžiumi?
LOGIN.LT skaitytojai jau galėjo išbandyti parastą reakcijos testą, kuris smegenims yra paprasčiausias, jį galima rasti čia.
Tačiau pasirinktinės reakcijos testas – kai reikia rinktis vieną iš kelių variantų – yra sudėtingesnis smegenims. Reikia ne tik reaguoti, bet ir apdoroti šiek tiek informacijos, priimti sprendimą. Paprasta reakcija mažai keičiasi iki pat senatvės, tuo metu kai reikia padaryti pasirinkimą – tokia reakcija lėtėja visą gyvenimą.
Yra vertinimų, kad būtent lėtėjantis informacijos apdorojimo greitis yra viena iš priežasčių, kodėl senatvėje prastėja proto aštrumas. Žinoma, tokiam vertinimui apstu ir kritikų, teigiančių, kad informacijos apdorojimo greitis veikiau atspindi skirtumus tarp asmenų, ir nėra priklausomas nuo amžiaus. Tiesiog galbūt senatvėje yra daugiau skirtingų žmonių su įvairiomis būklėmis, nulemiančiomis lėtesnius sprendimus, o savaime amžius kognityviniams gebėjimams didelės įtakos neturi.
Pasirinkimo greitis lėtėja visą gyvenimą
Įvairių reakcijos testų naudojimas kognityviniams gebėjimams įvertinti turi ilgą istoriją – XIX amžiuje ją matavo antropologai, po šimtmečio ji dažniau naudojama amžiaus tyrimams, ir bene pagrindinė to priežastis – tokių testų paprastumas. Reakciją pamatuoti daug paprasčiau, nei kaip nors kitaip įvertinti kognityvinius asmens gebėjimus.
Nepaisant to, mokslininkai pripažįsta, kad reakcija koreliuoja su smegenų gebėjimais ir kartais gali prognozuoti svarbius sveikatos būklės pakitimus. Pavyzdžiui, vienoje studijoje (Deary & Der, 2005a) rasta, kad reakcijos testas gali geriau prognozuoti mirties tikimybę nei bendrųjų gebėjimų testas „Alice Heim 4“.
Labai stipriai reakcijos testai koreliuoja su amžiumi – kuo vyresnis žmogus, tuo lėtesnė vidutinė reakcija, paraleliai prastėja ir kiti kognityviniai gebėjimai.
Mokslininkai tiria ir skirtingus reakcijos tipus.
Paprastoji reakcija, kai reikia iškart paspausti vieną mygtuką pamačius vieną dirgiklį, senstant lėtėja mažiau. Įprasta reakcija mažai keičiasi iki 40-ies, rašo mokslininkai. Smarkiau reakcija lėtėti pradeda sulaukus vidutiniškai 60-ies metų.
Palyginimui, 20-ies metų asmens paprastoji reakcija trunka apie 200-300 milisekundžių, o kai rinktis vieną iš keturių variantų – iki 600 milisekundžių, parodė mediana tyrime.
Kai asmeniui 50 metų, jo paprastoji reakcija vis dar yra apie 300 milisekundžių, o kai reikia rinktis vieną iš keturių variantų – artėja prie 700 milisekundžių.
Kai asmeniui 70 metų, įprastas paprastos reakcijos greitis smarkiai svyravo nuo 350 iki 500 milisekundžių, o pasirinktinės reakcijos laikas – 750-850 milisekundžių.
Nors didelis reakcijos laikas gali būti suprastėjusios sveikatos ar kitokios būklės požymis, tačiau tikslias diagnozes ar vertinimus gali atlikti tik medikai. Jeigu pastebėjote, kad Jūsų reakcijos laikas yra smarkiai ilgesnis nei įprastai ir kelia abejonių, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ir atlikti daugiau tyrimų.