„Dideli pokyčiai laukia tiek rinkos dalyvių, tiek ir vartotojų, taip pat – prižiūrinčių kompetentingų institucijų. Ši įsigaliojusi Europos Sąjungos iniciatyva „diktuoja“ skaitmeninių paslaugų reguliavimo madas pasaulinei rinkai. Visi tarpininkavimo paslaugų teikėjai, teikiantys paslaugas Europos Sąjungoje, nuo šiol privalo visiškai atitikti Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) reikalavimus. Pavyzdžiui, prieglobos paslaugų teikėjai, elektroninės prekyvietės, socialiniai tinklai, debesijos teikėjai, interneto paslaugų teikėjai ir turinio dalijimosi platformos, tokios kaip vaizdo platformos ir internetinės kelionių ir apgyvendinimo platformos“, – pranešime dėstė Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos narys Vygantas Vaitkus.
Jo teigimu, įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų aktui, trumpuoju laikotarpiu svarbu kiekvienam žinoti, kokias teises ir pareigas turime: tiek rinkos dalyviai turi žinoti įpareigojimus, tiek vartotojai turėtų naudotis jiems skirtais įrankiais, kad užtikrintų savo teises elektroninėje erdvėje. Savo ruožtu priežiūros institucijos turi užtikrinti reikiamus resursus ir numatytų funkcijų vykdymą.
„Ilguoju laikotarpiu matuosime pokytį vartotojų bei rinkos dalyvių segmentuose pagal jo tikslus, informuojant apie tai visuomenę, taip pat vykdydami rinkos stebėseną“, – sakė V. Vaitkus.
Tuo metu RRT surengtame renginyje skaitmeninių paslaugų rinkos dalyviams dalyvavusi Deborah Behar, Europos Komisijos Telekomunikacijų tinklų turinio ir technologijų generalinio direktorato atstovė, pabrėžė, kad Skaitmeninių paslaugų aktas buvo labai reikalingas, nes iki tol buvo itin daug skirtingų įstatymų nacionaliniu lygiu.
„Egzistavo 27 skirtingos teisės sistemos visoje Europos Sąjungoje – tai kėlė daug iššūkių internetiniams paslaugų teikėjams, teikiantiems paslaugas pasauliniu mastu. Rengdami šį aktą, identifikavome ir opias problemas europiečiams, kurie vis dažniau prekes ir paslaugas įsigyja internetu. Todėl ir buvo labai svarbu atnaujinti teisinę sistemą Europos lygmeniu“, – sakė D. Behar.
Jos teigimu, šis naujas aktas turi du pagrindinius tikslus. Pirmiausia, jis skirtas saugoti fundamentalias vartotojų teises, taip pat tokias teises kaip išraiškos laisvę ar vartotojų apsaugą.
Antras tikslas – sukurti lygias konkurencines sąlygas verslams. Užuot turėję 27 įstatymo sistemas, turėsime vieną bendrą sistemą Europos lygmeniu.
RRT primena, kad labai didelio masto platformos ir interneto paieškos sistemos, tokios kaip „Facebook“, „Instagram“, „Tik Tok“, „Google“, „Youtube“, „Amazon“, „LinkedIn“, „Snapchat“ ir kt. nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. privalo suteikti prieigą prie savo sistemų algoritmų, identifikuoti, analizuoti bei vertinti sistemines rizikas dėl dezinformacijos, neteisėto turinio plitimo, imtis atitinkamų priemonių, periodiškai atlikti auditus bei vykdyti kitus reikalavimus. EK privalės užtikrinti taikomų reikalavimo įgyvendinimo priežiūrą. Už reikalavimų nesilaikymą yra numatytos didelės sankcijos – iki 6 proc. organizacijos metinės pasaulinės apyvartos.