Rusijos diplomatas pareiškė, kad civiliniai palydovai gali būti teisėti kariniai taikiniai, ir tai, atrodo, susiję su „Starlink“, teikiančia plačiajuosčio ryšio prieigą Ukrainoje. Civiliniai palydovai „gali tapti teisėtu atsakomojo smūgio taikiniu“, – pareiškime Jungtinių Tautų darbo grupei dėl kosmoso grėsmių mažinimo teigė Rusijos pareigūnas.
Citata paimta iš neoficialaus Rusijos delegacijos vadovo Konstantino Voroncovo pareiškimo rugsėjo 12 d. Jungtinių Tautų Nusiginklavimo reikalų departamento (UNODA) darbo grupėje. Šis vertimas į anglų kalbą pateikiamas interneto svetainėje, kartu su kitų šalių pareiškimais iš UNODA posėdžio.
Voroncovas sakė: „Norėtume atkreipti dėmesį į itin pavojingą tendenciją, kuri peržengia nekenksmingo kosminių technologijų naudojimo ribą ir išryškėjo per įvykius Ukrainoje. Tai yra JAV ir jų sąjungininkų civilinės, įskaitant ir komercinę, infrastruktūros elementų naudojimas kosmoso erdvėje kariniais tikslais. Panašu, kad mūsų kolegos nesuvokia, jog tokie veiksmai iš tiesų yra netiesioginis dalyvavimas kariniuose konfliktuose. Kvazicivilinė infrastruktūra gali tapti teisėtu atsakomųjų veiksmų taikiniu.“
„SpaceX“ padalinys „Starlink“ išsiuntė palydovinius terminalus į Ukrainą po to, kai Rusijos invazija į šalį sutrikdė plačiajuosčio ryšio tinklų veikimą, o JAV skyrė tam finansavimą. Palydovinė interneto prieiga buvo naudinga Ukrainos karinėms operacijoms prieš Rusijos pajėgas, rašo portalas arstechnica.com.
Rusijos naujienų agentūra „Tass“ teigia, kad Voroncovas 2021 m. spalį ėjo Užsienio reikalų ministerijos ginkluotės kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas, tačiau dabar jis nebeeina šių pareigų.
Kovą „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas įspėjo apie „didelę“ tikimybę, kad Rusija užpuls „Starlink“ įrangą Ukrainoje, tačiau jis turėjo omenyje naudotojų terminalus ant žemės, o ne palydovus kosmose. Prasidėjus karui, Rusijos kibernetinė ataka galėjo laikinai sutrikdyti „Viasat“ teikiamų palydovinių paslaugų teikimą.
Vėliau E. Muskas pranešė, kad „Starlink“ atlaikė Rusijos kibernetines atakas. Tuometinis Rusijos kosmoso agentūros vadovas Dmitrijus Rogozinas kritikavo E. Muską už jo teikiamą pagalbą Ukrainai.
Rusijos priešpalydovinės raketos bandymas sulaukė pasmerkimo
2021 m. lapkritį Rusija atliko priešpalydovinės raketos bandymą. „Po to JAV pareigūnai pasmerkė šį veiksmą, nes buvo numuštas dviejų tonų svorio palydovas mažesniame nei 500 km aukštyje, kurio nuolaužos orbitoje išliks artimiausius 5–10 metų ir gali kelti grėsmę daugeliui vertingų objektų, įskaitant Tarptautinę kosminę stotį“ – tuo metu rašyta „Ars“ straipsnyje.
Svetainės space.com straipsnyje apie Voroncovo pareiškimą pažymima, kad „Rusijos pareiškimas JT darbo grupėje dėl kosmoso grėsmių nuskambėjo praėjus vos vienai dienai po to, kai dar dvi šalys – Vokietija ir Japonija – įsipareigojo nevykdyti naikinamųjų priešpalydovinių palydovų bandymų ir prisijungė prie būrio šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, Kanadą ir Naująją Zelandiją, kurios įsipareigojo mažinti kosminių šiukšlių kiekį po 2021 m. lapkritį Rusijos atlikto bandymo, sulaukusio plataus tarptautinio pasmerkimo. Rusija tokio įsipareigojimo dar nėra davusi.“
Balandį JAV viceprezidentė Kamala Harris pareiškė, kad JAV „įsipareigoja nevykdyti naikinamųjų tiesioginio nukreipimo priešpalydovinių raketų bandymų“, ir paragino visas kitas šalis pasekti jos pavyzdžiu. „Paprastai tariant, šie bandymai yra pavojingi ir mes jų nevykdysime“ – sakė K. Harris.
Užpulti „Starlink“ kosmose nebūtų paprasta, nes „SpaceX“ yra paleidusi daugiau kaip 3000 palydovų ir siekia gauti leidimą paleisti dar dešimtis tūkstančių.
Space.com straipsnyje pažymima, kad „Starlink“ nebuvo vienintelis palydovų operatorius, teikiantis svarbias paslaugas reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą. „Be „Starlink“, tokios komercinės palydovinių vaizdų įmonės kaip „Planet“, „Maxar“ ir „BlackSky“, teikė svarbią žvalgybinę informaciją, darydamos konflikto nuotraukas iš viršaus, atvirai jomis dalydamosi, ir taip suvaidindamos netikėtai svarbų vaidmenį visos Rusijos invazijos į Ukrainą metu“, – rašoma straipsnyje.
