Saulės elektrinė ne ant, o vietoje stogo – lietuviai gamina „du viename“: kiek kainuoja ir ką reikia žinoti

Lietuvoje išpopuliarėjo saulės elektrinės ant namo stogo – o pasirodo, dar labiau sutaupyti galima įrengiant saulės elektrinę vietoje stogo, pvz., statant naują namą. Grūdinto stiklo moduliai kainuotų ne tiek ir brangiau, nei įprasti saulės moduliai, tuo metu čerpių nebereikėtų ir dar galima pasinaudoti parama. Lietuvos gamintoja „Solitek“ skaičiuoja, kad kol kas 97 procentus tokių komponentų išveža į snieguotą Skandinaviją, Šveicariją, Austriją ar kitas eksporto rinkas.

Grūdintas stiklas tikriausiai nėra ta medžiaga, kuri pirmoji šautų į galvą renkantis naują namo stogą – galbūt stoginę ar terasą.

O jei tai ne tik stiklas, bet tuo pačiu ir saulės modulis?

Tokia alternatyva Lietuvoje nėra plačiai žinoma ar populiari – pats apie ją sužinojau iš pačių modulių gamintojų atstovų. Didžiausią dėmesį jie sutelkę į užsienio rinkas, tačiau patikino, kad norintys gali tokį stogą įsirengti ir Lietuvoje.

Kiek tai kainuotų, ką reikėtų žinoti apie tokį stogą, kuris kartu yra ir saulės elektrinė, kokios jo savybės, ar jis ilgaamžis? Smalsumo vedinas išsiklausinėjau „Solitek“ atstovų.

Kas tai per stogas?

Įmonė savo siūlomą sprendimą vadina „Solid Solrif“ – tai integruotas stogo sprendimas, apjungiantis dviejų gamintojų sprendinius: pačių modulių ir reikalingų konstrukcijų.

„Pirmasis komponentas yra mūsų stiklas – stiklas saulės moduliai, o antrasis – konstrukcija, skirta tokio sprendinio įgyvendinimui. Konstrukcijos gamintojas šiuo atveju yra mūsų partneris, šveicarų įmonė „Ernst Schweizer“, kuri veiklą vykdo jau nuo 1920 ųjų metų“, – pasakoja „Solitek“ produktų vystymo vadovas Vilius Aleknavičius.

Jis paaiškinama, kad konstrukcinė dalis perkama, ją sudaro specialūs konstrukciniai rėmai, kurie tvirtinami prie saulės modulio, taipogi kitos komplektuojančios detalės.

„Vertikalioje ašyje moduliai susijungia neliekant tarpo, jie persikabina tam tikra prasme kaip čerpės. O horizontalioje ašyje – moduliai ivenas ant kito užsileidžia, taipogi atkartojant čerpių montavimo principą ir užtikrinant nepralaidumą lietui. Apskritai kalbant dėl saulės modulio kaip statybinės medžiagos – stiklas tikrai nėra neįprasta medžiaga statybų sektoriuje: turime ir fasadų, ventiliuojamų fasadų, balkonų, įstiklintų terasų ir kita. Saulės modulis šiuo atveju, supaprastintai, gali būti sulyginamas su tripleksu – tai yra sulaminuoti du grūdinto stiklo lakštai“, – dėsto V. Aleknavičius.

Jis apibendrino, kad stiklinis saulės modulis specialiuose rėmuose tiesiog pavirsta „didele saulės čerpe“.

Ar tiks bet kuriam namui?

V. Aleknavičius patikino, kad sprendimas nėra universalus, tačiau pritaikomas labai plačiai.

„Stogas turi būti šlaitinis, kurio nuolydžio kampas tarp 10 ir 70-ies laipsnių. Be to, turi būti tinkamai paruošta medinė stogo konstrukcija. Esant įgyvendintoms šioms sąlygoms, mes galime pradėti vertinimą. <...> iš esmės stogo paruošimui kažkokių ypatingų specialių darbų nereikia, lyginant su standartiniais stogais. Reikės apšiltinimo, difuzinės plėvelės, kaip ir kitoms stogo dangoms, stogo kosntrukcijai reikia naudoti medinius grebėstus. Juos reikia šiek tiek pritaikyti mūsų sistemai, bet principas daugiau mažiau tas pats“, – patikina ekspertas.

Jis paaiškino, kad kol kas pati „Solitek“ yra instaliuotojas Lietuvoje, įrengiantis šiuos modulius – klientas iš savo pusės turėtų pasirūpinti stogo subkonstrukcija ir galutiniu stogo apskardinimu.

„Projektuotojai įprastai teikia konsultacijas, pagalbą, kaip tai tiesingai padaryti, tačiau tai nėra kažkoks labai išskirtinis dalykas, pati procedūra ganėtinai paprastai. O visas procesas irgi panašus į įprastą stogą: kreipiamasi į projektuotoją, šiuo atveju kol kas pardavinėjame tiesiai mes, jam pateikiama visa techninė informaciją, įvertiname stogo išplanavimą, tuomet pateikiamas tikslus pasiūlymas ir belieka įgyvendinti“, – sako V. Aleknavičius.

Moduliai yra fiksuoto dydžio, todėl yra keli pasirinkimai, kaip pabaigti stogo likusį plotą ar kraštus.

„Tai gali būti bet kokia standartinė stogo danga – tarkime, kažkokį stogo plotą išklojame saulės moduliais, reikės atlikti sistemos apskardinimą, kuris turi sujungimą su bet kokia įprasta stogo danga. Tai viena galimybė. Jei galvojame apie čerpių stogą – kiek tilpo, išdėjome saulės moduliais, o galuose užbaigėme čerpėmis ir užskardinome. Jei norime turėti visą stogą su pačiu moduliu, irgi yra alternatyva. Teoriškai būtų galima gaminti nestandartinio dydžio saulės modulius, bet tai būtų gana nepraktiška ir labai brangi alternatyva. Dėl to turime sprendimą – į tą patį rėmą įrėminama aliuminio kompozito plokštė arba labai panaši medžiaga, ji tiesiog išpjaunama jau objekto vietoje pagal reikiamą dydį ir su tokia plokštę yra užbaigiamas sprendimas“, – paaiškino V. Aleknavičius.

Modulių šviesos pralaidumas priklausys nuo difuzinės plėvelės arba, galinė modulio pusė gali būti dažyta juodai ir šviesos pralaidumo nelieka.

Kiek toks stogas kainuoja?

Galbūt dėl to, kad „Solitek“ yra energetikos rinkoje besispecializuojanti kompanija, ji savo kainas skaičiuoja už įrengiamus kilovatus, o ne už kvadratinius metrus. Vieno kilovato saulės elektrinės–stogo įrengimas stiklo moduliais kainuoja apie 1700 eurų. Kaip tai konvertuojasi į plotą?

„Imkime standartinę populiariausią 10 kilovatų elektrinę – 10 kilovatų įprastą saulės elektrinę ant čerpinio stogo įrengti kainuoja maždaug apie 13 tūkst. eurų. Tai 10 kV „Solrif“ stogo sistema kainuotų 17,5 tūkst. eurų, prisideda apie 4 tūkst. Eurų, čia su darbais, su viskuo. Skirtumas nėra toks didelis, lyginant su tuo, kad klientui nebereikės tiek daug čerpių, ir vizualiai vaizdas nepalyginimas. Mes skaičiuojame kilovatais. 10 kilovatų – grubiai tai apie 60 kvadratinių metrų stogo“, – paaiškino projektavimo ir montavimo darbus atliekančios įmonės „Solitekas LT“ pardavimų skyriaus vadovė Sandra Garšanikovienė.

Dar nuo bendros tokio stogo kainos pašnekovė siūlo išskaičiuoti 3230 eurų valstybės paramos saulės elektrinei sumą. Ji siūlo palyginti, kiek kainuotų įprasto stogo konstrukcijos įrengimas, įskaitant medžiagas, atlygį už darbą – atskirai įrengti dar ir elektrinę dažnai kainuotų brangiau.

„Jei klientas, tarkime, planuotų čerpių stogą, tai vietoje jų pasirinkus modulius bus sutaupoma medžiaga. Čerpių kaina irgi ganėtinai didelė. Tad pakeitus čerpes moduliais, kainos padidėjimo nebelieka – klientas gauna elektrinę lyg už standartinės elektrinės kainą ir vizualiai atrodo nepalyginamai geriau, gražiau. Šiame sprendime vizualiai nesimato tvirtinimo detalių“, – įsitikinusi S. Garšanikovienė.

Elektros energijos gamyba bus tokia pati arba didesnė

Gamintojų atstovai patikina, kad stikliniai saulės moduliai yra dvibusiai, jų efektyvumas yra toks pats kaip ir įprastų modulių, ar net geresnis.

Identiškas stogas su saulės moduliais, ir stikliniais moduliais vietoje stogo, gamins tokį patį elektros energijos kiekį – standartiškai Lietuvoje vertinama, kad 1 kV galios elektrinė per metus pagamina apie 1000 kilovatvalandžių per metus.

Tačiau saulės energijos gamyba, žinoma, priklauso nuo kelių dalykų: be modulio efektyvumo svarbus stogo nuolydžio kampas, ar nėra šešėlių.

Jei moduliai įrengiami kaip stoginė automobiliui ar terasa, jų apatinė dalis taipogi generuos elektros energiją dėl atspindžių.

„Tai priklauso nuo to, kokia danga, kokios spalvos danga bus po saulės moduliais. Natūralu, jei tai tamsus asfaltas, atspindžių bus minimaliai ir generacija bus pakankamai minimali. Tačiau jei danga turi didelį atspindžio procentą, tarkime, balta, tuomet generacija optimaliomis sąlygomis galėtų būti iki 19 proc. didesnė, nei tiesiog įprasto vienpusio saulės modulio“, – sako V. Aleknavičius.

Garantuoja veikimą 30 metų, bet tikisi gerokai ilgesnio

Klausimas, ar toks stogas atlaikytų laiko išbandymą, pašnekovų nenustebino. Jie patikina, kad atliekama aibė testų – ne tik kaip statybinės medžiagos, bet ir kaip elektrinio prietaiso.

„Mes daugiausia parduodame ne Lietuvoje, o Šveicarijoje, Austrijoje ir ganėtinai snieginguose regionuose. Prieš naudojant ar integruojant atskiruose regionuose būna tvirtinamas jų tinkamumas – atskirose rinkose galioja specialūs reikalavimai. Vienoje rinkoje reikia papildomų sertifikatų statiniui, kitur, atlikti degumo testą ar dar kažką. Šis sprendimas sėkmingai atitinka ir jau ilgą laiką yra įrengiamas atšiauriuose ne tik Šveicarijos, bet ir Skandinavijos regionuose“, – patikina V. Aleknavičius.

Jis patikino, kad produktui suteikiama 30-ies metų garantija, ilgą tarnavimo laiką užtikrina speciali grūdinto stiklo lakštų ir laminavimo plėvelės technologija.

„Mes atliekame pagreitinto sendinimo testus – vertinama, kaip modulis veikia esant aukštoms temperatūroms prie aukštos drėgmės, atliekami įvairūs mechaniniai bandymai. Po viso testų mes puikiai matome, kad tokio produkto gyvavimo laikas, bent kaip elektrinės, gali būti iki 50-ies metų, tačiau kad tiek daug garantuotume, dar reikėtų papildomo testavimo. Iš to, ką jau padarėme, matome, kad sėkmingai elektrinė gali veikti 30 metų“, – įsitikinęs V. Aleknavičius.

O jei stiklas dužtų dėl išorinių veiksnių, vieno modulio pakeitimas, pasak V. Aleknavičiaus, būtų panašus ir tuo atveju, jei būtų keičiama čerpė – ne paprasta, bet perklojant vienas modulis būtų išimamas, ir įdedamas sveikas.

Ne tik stogams

Stiklo saulės moduliai nebūtinai įrengiami vien vietoje namo stogų – lygiai taip pat juos galime naudoti ant stoginių, terasų, pastatų fasadų ar įvairiausių sprendimų, kur statybose gali būti panaudojamas grūdintas stiklas.

„Toks modulis statybiniame sektoriuje tikrai gali būti naudojamas pakankamai plačiai. Tai tie patys ventiliuojami fasadai, stoginės. Esame įgyvendinę šiltnamių projektų, kuriuose naudoti saulės moduliai su praretintais elementais, garso barjerų keliuose – pritaikomumas ir integracija tikrai didelė“, – sako įmonės atstovas.

Tik tokiais atvejais, anot jo, reikėtų įvertinti ir tai, kad elektros energijos gamyba gali būti mažesnė dėl nepalankaus kampo, šešėlių ir kt.

„Žvelgiant iš architektūrinės pusės, mes, sakykim, neturime galimybes varijuoti su spalvomis. Teoriškai, jeigu būtų toks poreikis, techninės galimybės tam yra. Anksčiau tekę įrengti projektų, kur pvz., jei tai yra senamiestis, natūralu, kad reikalaujama tam tikra stogų spalva. Modulis, kuris įprastai yra juodas arba mėlinas, tam bus netinkamas. Taip, galima jį pagaminti terakotos spalvos, ar koks poreikis bebūtų, tačiau efektyvumas dėl to stipriai krenta“, – paaiškino V. Aleknavičius.

Jis paskaičiavo, kad šiuo metu įmonė gamina apie kelis šimtus stiklo modulių per savaitę, 97 procentai jų iškeliauja į užsienį.

„Lietuvoje lieka grubiai apie 3 proc. Pardavimų, tai tikrai nedaug. Galbūt mes čia patys turėtume daugiau dėmesio skirti, daugiau dirbti su rinkodara, kalbėti su architektais, kad jie klientams siūlytų tokią alternatyvą“, – pripažino įmonės atstovas.