SEB bankas ištyrė, kad su sukčiais susiduria 4 iš 10 gyventojų: „Paysera“ įspėja, kad dabar jos vardą naudoja piktavaliai

Kas dešimtas Lietuvos gyventojas teigia pats buvęs patekęs į finansinių sukčių pinkles ir praradęs pinigus. Daugiau negu ketvirtadalis (28 proc.) nurodo tarp šeimos narių, draugų ir pažįstamų esant bent vieną, kuris tapo sukčių auka, rašoma SEB banko pranešime. Tuo metu „Paysera“ praneša, kad neteisėtai prisidengdami „Paysera“ vardu sukčiai siunčia e. laiškus įmonėms.

„Paysera“ sulaukė įmonių atstovų pranešimų apie jų gautus e. laiškus, kuriuose, neteisėtai prisidengiant įmonės vardu, raginama atnaujinti duomenis paskyroje. Ištikrųjų tai yra vadinamieji fišingo laiškai, kurių tikslas yra perimti prisijungimo prie e. bankininkystės duomenis ir pasisavinti sąskaitoje esančius pinigus, rašoma bendrovės pranešime.

„Šią savaitę įmonės sulaukia e. laiškų, skatinančių tuojau pat prisijungti prie savo sąskaitos ir atlikti tariamus atnaujinimus. Kitą savaitę sukčiai galbūt bandys apgauti pranešdami apie neva užblokuotą paskyrą. Žinutės turinys lengvai keičiamas ir neturi reikšmės. Svarbu atsiminti: sulaukus laiško, kuris atrodo kaip siųstas finansų įstaigos, galioja paprasta taisyklė: pirmiausia pasitikrinti e. paštą iš ko jis siųstas, o jeigu paspaudžiate ant e. laiške pateiktos nuorodos – patikrinti e. bankininkystės adresą, tačiau geriausia jį tiesiog naršyklėje įvesti patiems. Mūsų atveju tai bank.paysera.com”, – sako Marijus Plančiūnas, „Paysera“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Jis primena, kad „Paysera“ ar bet kurios kitos finansų įstaigos paskyrą saugiausia pasiekti interneto naršyklėje savarankiškai suvedant e. bankininkystės adresą, o ne per nuorodas ar „Google“ paiešką, kurioje sukčiai kartais trumpam laikui išsiperka suklastoto puslapio reklamą.

Pasak M. Plančiūno, norint pasitikslinti, ar laiškas ar SMS žinutė atėjo iš finansų įstaigos, visada derėtų susisiekti su finansų įstaiga oficialiais kontaktais bendrovės puslapyje.

SEB banko tyrimas: susidūrimų su sukčiais yra patyrę 4 iš 10 Lietuvos gyventojų

SEB banko iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, daugiau negu keturi iš dešimties (43 proc.) Lietuvos gyventojų yra tiesiogiai nukentėję dėl sukčių arba turi tokių žmonių artimoje aplinkoje.

„Finansinio sukčiavimo mastams Lietuvoje nemažėjant netrukus galime peržengti liūdinančią ribą, kai daugiau negu pusė gyventojų ar jų artimieji bus susidūrę su sukčiais. Akivaizdu, kad svarbu ir toliau visomis išgalėmis ugdyti visuomenės finansinį ir skaitmeninį raštingumą šioje srityje. Tad kviečiame gyventojus būti itin budrius, ypač įsibėgėjančią vasarą, kai daugelis stengiamės atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių ir neretai tampame labiau išsiblaškę. Svarbu žinoti, kad finansiniai sukčiai vasarą neatostogauja“, – pabrėžia Vilija Nausėdaitė, SEB banko valdybos narė, Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė.

SEB banko atstovė primena, kad geriausia apsauga nuo sukčiavimo yra atidumas ir sąmoningumas. Kad išvengtumėte nusikaltėlių pinklių, prieš atlikdami bet kokius veiksmus, susijusius su mokėjimais internetu ar bet kokių duomenų pateikimu, įvertinkite:

1) ar pirkimas, mokėjimas internetu, prisijungimas prie interneto banko vyksta jūsų pačių iniciatyva?

Jei ne, pavyzdžiui, su jumis kažkas netikėtai susisiekė žinute, skambučiu, el. laišku ar bet kokiu kitu būdu ir paprašė ar pareikalavo įvesti mokėjimo duomenis, tiesiog sustokite ir jokių duomenų niekur neįveskite;

2) ar su jumis susisiekęs asmuo jus spaudžia, ragina skubėti, prašo kažkur prisijungti ar atlikti mokėjimą kuo greičiau, nes kitaip lauksiančios kokios nors nemalonios pasekmės?

Galbūt jums teigiama, esą kam nors kyla pavojus, kuriam išvengti būtina pateikti savo mokėjimo duomenis, arba juos pateikdamas kam nors labai padėsite? Jeigu taip, nedelsdami nutraukite tokį pokalbį, kad ir kuo prašantysis būtų prisistatęs – banko, teismo, policijos ar kitos institucijos atstovu. Jokia institucija jokiomis aplinkybėmis neprašo prisijungimo prie interneto banko duomenų:

3) ar pervesti pinigus norėjote SMS žinute, el. laišku ar kitokiu būdu gavę nuorodą į kokią nors svetainę?

Jei taip, tiesiog neatidarykite tokių nuorodų, net tada, jei, pavyzdžiui, gavote žinutę, kurios siuntėjas neva yra bankas ir ji yra ankstesnio susirašinėjimo su tikru banku lange. Prisiminkite, kad sukčiai gali pasivadinti, kaip tik nori, ir tokios žinutės išties atsiranda tikro susirašinėjimo su banku lange.

Anot V. Nausėdaitės, per pirmą šių metų ketvirtį dažniausiai sukčiai gyventojų lėšas viliojo netikromis SMS žinutėmis, apgaulingais skambučiais, apsimesdami banko ar kitos institucijos darbuotojais bei investicijų specialistais, siūlančiais neva pelningas uždarbio galimybes.

SEB bankas nuolat imasi įvairių priemonių, siekdamas mažinti sukčiavimo mastą. Pirmiausia tai gyventojų švietimas ir informavimas sukčiavimo prevencijos klausimais. Taip pat bankas nuolat tobulina savo stebėsenos priemones, kad galėtų aptikti klientui nebūdingas operacijas, nuolat inicijuoja suklastotų interneto puslapių ir sąskaitų, kurias naudoja sukčiai, blokavimą, diegia technologinius sprendimus, bendradarbiauja su kitų infrastruktūrų tiekėjais, kurdamas priemones, kurios padėtų ribojant finansinį sukčiavimą.

SEB banko užsakymu tyrimą šių metų balandį atliko bendrovė „Norstat LT“. Apklausoje dalyvavo 1 000 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.