„Delfi“ turėjo progą giliau pasinerti į technologijų imperijos širdį ir atskleisti vartotojams įprastai nematomą technologijų bendrovių pusę.
Pažintis su Silicio slėniu prasidėjo nuo „Intel“ būstinės. Būtent šios įmonės kompiuterių lustai naudojami daugelyje asmeninių kompiuterių. Jų gamybai yra naudojamos silicio plokštelės. Nuo to ir kilo visos šios vietovės Kalifornijoje pavadinimas – čia 1970-aisiais iš smėlio gausiomis apimtimis buvo gaminamas silicis.
Simboliška, kad ant „Intel“ muziejaus sienos esantis užrašas teigia: „Ingredientas, nuo kurio pradedame, yra smėlis. Visa kita yra žmonių sukurta pridėtinė vertė.“ Ir išties, Silicio slėnis prasidėjo kaip nesustojanti mikroprocesorių gaminimo mašina, tačiau pasaulinį žinomumą jam atnešė žmonės, kurie čia gyveno ir kūrė technologijas, esančias mūsų visų kišenėse, svetainėse, virtuvėse, automobiliuose ir biuruose.
Silicio slėnis ne veltui vadinamas „slėniu“, kadangi jis apima kone visą pietinę San Francisko įlankos pakrantės teritoriją. Čia yra sukoncentruotos ne tik visos pagrindinės technologijų įmonės, bet ir pagrindinis mokslo ir žinių centras – Stanfordo universitetas, kurio absolventai įprastai ir įsidarbina šiose įmonėse (o kai kurie sukuria ir vysto naujas įmones).
Atsidūrus čia, nevalingai pakerta kojas. Būtent šiais takeliais vaikščiojo „Google“ įkūrėjai Larry Page’as ir Sergejus Brinas, „Nvidia“ įkūrėjas Jensen Huang, o kelių kilometrų spinduliu dar ir dabar gyvena „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas ir „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas.
Atsisėdus ant suoliuko suvalgyti „Subway“ užkandinėje nusipirkto sumuštinio, suvoki, kad matyt lygiai taip pat čia sėdėjo ir „Tesla“ vadovas Elonas Muskas. Tiesa, matyt neilgai, kadangi Stanfordo universitete jis praleido viso labo vieną mėnesį. Į akis krito neįprastas vaizdas – mums lankantis, universiteto teritorijoje vyko dvi protesto akcijos. Vienoje buvo palaikoma Palestina, kitoje – Izraelis. Įdomiausia tai, kad abi protesto akcijos vyko tiesiai viena priešais kitą, tad studentai gali lengvai nueiti išklausyti vienos stovyklos argumentus, o vėliau – kitos.
Abiejose stovyklose studentai vaišinami gaiviaisiais gėrimais ir užkandžiais, o Palestinos palaikymo akcijos dalyviai net siūlo lankytojams pažaisti stalo žaidimus. Abi stovyklos pateikia statistiką apie nužudytus ir nukentėjusius žmones. Palestinos stovykloje kabo plakatas „Išlaisvinkite Palestiną“. Izraelio stovykloje kabo panašus plakatas su papildomu prierašu „Išlaisvinkite Palestiną nuo Hamas“. Supranti, kad žodžio laisvė šioje vietoje klesti kaip niekur kitur.
Mokslas Stanfordo universitete kainuoja virš 80 tūkstančių JAV dolerių (daugiau nei 73 tūkst. eurų). Tiesa, mus lydėjusi gidė atskleidė, kad tai nėra pagrindinis universiteto pajamų šaltinis. Žymiai daugiau pajamų gaunama iš žemės nuomos universiteto dėstytojams. Pasirodo, kad universitetas turi išsipirkęs daugybę hektarų žemės, ant kurios stovi dėstytojų namai. Nors namai nuosavybės teise priklauso profesoriams, tačiau už žemę tenka susimokėti nuomos mokestį. Nors Lietuvoje sunku įsivaizduoti tokią praktiką, mus patikino, kad Stanforde tai yra įprasta.
Palikę universitetą ir pavažiavę 20 minučių automobiliu pasiekiame pagrindinę „Google“ būstinę. Būtent čia buvo filmuojama 2013 metų komedija „Praktikantai“, tačiau, be abejonės, vieta yra žinoma ne dėl to – šiame komplekse, užimančiame 190 tūkstančių metrų plotą, gimsta novatoriškiausios technologijų idėjos, keičiančios milijardų žmonių visame pasaulyje gyvenimus.
„Google“ būstinė yra tokia didelė, kad darbuotojai, norėdami pervažiuoti iš vieno pastato į kitą, naudojasi „Google“ dviračiais. Juos galima bet kada pasiimti ir palikti bet kurioje vietoje, o teritoriją prižiūrintys žmonės nuolat dviračius surenka ir sudeda atgal į vietą, patogiam žmonių naudojimui.
Nors tai yra didžiausia „Google“ būstinė pasaulyje, žmonių čia beveik nesutinkame. Dalis darbuotojų turi galimybę dirbti iš namų. Tiesa, net 12 tūkstančių darbuotojų per pastaruosiu metus buvo atleisti iš darbo, siekiant mažinti išlaidas.
Mūsų apsilankymas Silicio slėnyje vainikuojamas Pietų Korėjos milžinės „Samsung“ naujųjų „Galaxy S24“ serijos išmaniųjų telefonų pristatymu šalimais esančiame San Chosė miestelyje (gyventojų skaičiumi lenkiantis Vilniaus miesto ir rajono gyventojų skaičių).
Iš viso pasaulio suplūdusius technologijų aistruolius „Samsung“ šįkart nusprendė nustebinti – renginyje buvo pristatyta naujausia „Samsung“ inovacija – „Galaxy Ring“ išmanusis žiedas. Bendrovė apibūdino jį kaip „galingą ir prieinamą“ sveikatingumo prietaisą. Ir nors gausiai areną pripildę žurnalistai ir nuomonės formuotojai pasitiko naujieną džiaugsmo šūksniais, „Samsung“ kol kas neatskleidžia, kada žiedas bus prieinamas pirkėjams.
Be abejonės, daugiausiai dėmesio sulaukė patys „Galaxy S24“ serijos išmaniųjų telefonų pristatymai. Nenuostabu, kad vystant kai kurias šio telefono funkcijas buvo pasitelkta „Google“ komandos pagalba. Visgi, Silicio slėnis pasižymi savo bendradarbiavimo kultūra, ir tai tikrai ne pirmas kartas, kai technologijų milžinės suremia pečius ir vysto bendrus projektus.
Renginyje „Samsung Electronics“ prezidentas ir „Mobile eXperience Business“ vadovas Roh Tae-moon ir „Google“ vyriausiasis viceprezidentas Hiroshi Lockheimer pristatė naująją „Circle to search“ („Paieška apibrėžiant“) funkciją.
Naujieji „Galaxy“ telefonai leidžia vartotojams apibraukti bet kurį elementą nuotraukoje ir akimirksniu gauti objekto paieškos rezultatus. Tad jeigu, tarkime, jums patinka jūsų sekamo nuomonės formuotojo batai, dabar galite lengvai sužinoti, kas tai per modelis ir net kur jį galima įsigyti.
Viena didžiausių staigmenų buvo netikėtas žinomos interneto asmenybės – Mr. Beast – pasirodymas.
Nors pats Mr. Beast (tikrasis vardas James Stephen „Jimmy“ Donaldson) renginyje gyvai nesudalyvavo, tačiau buvo parodytas specialiai paruoštas jo vaizdo įrašas, kuriame žymus vlogeris išbandė „Samsung Galaxy S24 Ultra“ telefono priartinimo funkciją.
Mr. Beast kranu toldamas nuo žemės paviršiaus vis artino savo prekės ženklo šokolado plytelę (ir įrodė, kad nuotraukų kokybė lieka kone nepakitus priartinus net 100 kartų). Beje, pastarosios šokolado plytelės buvo išdalintos ir visiems renginyje dalyvavusiems žurnalistams.
Paklausius Silicio slėnyje dirbančio indų kilmės IT programuotojo apie tai, kas šiuo metu sulaukia daugiausiai dėmesio, šis, nė nemirktelėjęs, patikino, kad visa industrija gyvena dirbtinio intelekto idėja. Būtent ši technologija, anot jo, gerins kone kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą.
Turėjome galimybę tai išbandyti ir gyvai. Su naujuoju „Samsung Galaxy S24“ (demonstracine versija) pabandėme paskambinti į korėjiečių restoraną ir rezervuoti staliuką. Su naujaja „Live Translate“ („Tiesioginio vertimo“) funkcija balsas realiu laiku buvo verčiamas į korėjiečių kalbą. Pašnekovei atsiliepus korėjietiškai, jos žodžiai akimirksniu buvo verčiami į anglų kalba. Tad kalbos barjeras nuo šiol bus kur kas lengviau peržengiamas.
Paliekant Silicio slėnį tiesiog negalėjome nesustoti prie „Meta“ būstinės. Tiesa, šios įmonės pastatai verčiau priminė prabangų Norvegijos kalėjimą, nei pagrindinių socialinių tinklų bendrovės būstinę. Tačiau matyt kone 200 tūkstančių dolerių atlyginimą per metus gaunančių „Meta“ darbuotojų šis faktas nei kiek netrikdo.
Saulei besileidžiant virš slėnio, negalėjome nesijausti kaip Alisa stebuklų šalyje – tai vieta, kur ateitis kuriama kiekvienoje kodo eilutėje, o protestai ir naujų produktų pristatymai sulaukia vienodo entuziazmo.
Tikrai ne veltui Silicio slėnis vadinamas technologijų ir inovacijų lopšiu. Aplankęs jį jautiesi šiek tiek labiau išprusęs technologijų srityje, šiek tiek labiau informuotas ir nepaprastai pakylėtas.