„Priklausomai nuo rinkos ir įmonės veiklos pobūdžio, skaitmeniniai sprendimai gali palengvinti bei pagreitinti procesus, sumažinti kaštus, padidinti patikimumą, darbo efektyvumą, suteikti daugiau patogumo partneriams ir klientams, o galiausiai tai lemia didesnes pajamas. Visgi mažesnės įmonės dažniau susilaiko nuo inovatyvių projektų. Kaip rodo „Boston Consulting Group“ atliktas tyrimas, inovatyvius technologinius sprendimus taiko net 45 proc. didžiųjų įmonių ir vos 28 proc. verslų, kuriuose dirba iki tūkstančio žmonių“, – pastebi IT ir skaitmenizacijos sprendimų bendrovės „Baltic Amadeus“ technologijų direktorius Vitalis Kavaliauskas.

Įmonių vadovai skaitmenizaciją dažnai traktuoja kaip ilgalaikį, didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių reikalaujantį projektą. Tačiau V. Kavaliauskas pabrėžia, kad skaitmeninė transformacija yra ne vienkartinis projektas, o procesas, kurį sudaro daug žingsnių ir nebūtina jų visų žengti vienu metu. Dar daugiau: tinkamai įvertinus esamą situaciją, nusistačius tikslus bei priemones jiems pasiekti, net ir nedideli veiksmai gali kurti reikšmingą pridėtinę vertę.

Tad ką daryti įmonėms, kurios nori judėti skaitmenizacijos keliu turėdamos ribotą biudžetą? „Baltic Amadeus“ ekspertas pranešime įvardija keturis pirmuosius žingsnius.

Pirma: turėkite skaitmenizacijos lyderį

Atsižvelgiant į organizacijos dydį, pobūdį ir poreikius, tai gali būti esamas jūsų darbuotojas, naujai priimtas specialistas arba šią rolę galima patikėti trečiajai šaliai, pavyzdžiui, IT konsultacijų bendrovei.

„Svarbu suprasti, kad skaitmenizacija apima ne tik technologijas, įrankius, bet, visų pirma, žmones. Todėl skaitmenizacijos lyderio pagrindinė užduotis bus tapti jungiamąja grandimi tarp įmonės technologijų, darbuotojų ir sprendimų priėmėjų. Kitaip sakant, jis turės pasirūpinti, kad vadovybė sutiktų su pokyčiais, o darbuotojai mokėtų naudotis diegiamais sprendimais“, – sako V. Kavaliauskas.
Vitalis Kavaliauskas

Antra: pasirenkite strategiją ir veiksmų planą

Atsižvelgiant į įmonės poreikius, skaitmenizacijos strategija gali apimti artimiausius trejus, penkerius ar net dešimt metų. Nusistačius tikslus ir juos prioretizavus bus lengviau nuspręsti, kada ir kur investuoti pirmiausia.

Ne mažiau svarbu atsižvelgti į tai, kiek laiko ir investicijų pareikalaus atskiri etapai, inovacijų diegimas. Gali būti, kad išsigryninus šiuos klausimus paaiškės ir tai, kokius „žemai kabančius vaisius“ galima raškyti pirmiausia, o iš jų gautas papildomas pajamas ar sutaupytas lėšas investuoti į tolesnius veiksmus.

„Vieno, universalaus recepto čia nėra. Net iš pažiūros panašia veikla užsiimančių gamybos ar paslaugų įmonių poreikiai gali kardinaliai skirtis, o „butelio kakleliai“ slypėti skirtingose vietose. To priežastys pačios įvairiausios: skiriasi naudojami kanalai, technologijos, įrankiai ir jų integracijos, tai, kaip renkami ir analizuojami duomenys, pagaliau – taikomi skaitmeninės rinkodaros bei pardavimų sprendimai. Paprasčiau sakant, viskas priklauso nuo įmonės skaitmeninės brandos lygio“, – teigia V. Kavaliauskas.

Trečia: ieškokite įrankių ir įvertinkite jų naudą

Inovacijų išbandymas ar įdiegimas įprastai siejamas su didelėmis pradinėmis investicijomis, kurios nebūtinai užtikrina sėkmę. Tačiau tai galioja toli gražu ne visiems skaitmeniniams sprendimams.

IT ekspertas pateikia pavyzdį: pasauliniai viešosios debesijos sprendimų lyderiai, tokie kaip „Amazon Web Services“ ar „Microsoft Azure“, siūlo išmėginti įvairias technines funkcijas be didelių pradinių investicijų. Taigi išbandyti duomenų analitikos, archyvavimo, dirbtinio intelekto, teksto ar balso atpažinimo ir kitas funkcijas galima net ir neturint pradinio biudžeto, užsisakius nemokamus šių paslaugų planus.

„Galimybė eksperimentuoti ir įvertinti galimą sprendimų potencialą yra itin aktuali mažesnėms įmonėms. Taip pat jos gali pasinaudoti lanksčiais paslaugų planais, tokiais kaip faktiniu suvartojimu pagrįstas atsiskaitymo modelis. Jis leidžia paprasčiau išbandyti technologinius sprendimus, tuo pačiu išvengiant finansinės rizikos – užtenka susimokėti mėnesinį paslaugos mokestį, o jei įrankis nepasiteisino, sutartį bet kada galima nutraukti“, – pastebi V. Kavaliauskas.

Jis priduria, kad apskritai debesijos sprendimai padeda realizuoti norimus sprendimus greičiau, paprasčiau ir pigiau, todėl įmonės gali lengviau skaitmenizuoti verslo procesus, operatyviau kurti skaitmeninius produktus ar užtikrinti kokybiškesnį savo klientų aptarnavimą.

Ketvirta: skaitmenizacija – ne sprintas, o maratonas

Skaitmenizacija neįvyks per mėnesį, pusmetį ar net metus. Tiek gali trukti atskiri jos etapai, inovacijų diegimas, tačiau pats procesas yra be apibrėžtos pabaigos, jis turi vykti nuolat. „Baltic Amadeus“ ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad įdiegus naujoves – naujus įrankius, sistemas ir kitas technologijas – vertėtų skirti pakankamai laiko bei dėmesio joms įsivažiuoti.

„Svarbu, kad žmonės, kurie tuos naujus įrankius naudoja – ar tai būtų jūsų darbuotojai, partneriai, ar klientai – turėtų pakankamai laiko susipažinti su naujovėmis, prie jų įprasti, perprasti jų valdymą ir įgusti juos naudoti. Todėl prieš žengiant naują žingsnį naudinga įsitikinti, kad tai, kas buvo atlikta iki tol, veikia. Kitu atveju gali kilti nepasitenkinimas, sumaištis, o visa tai tik trukdys judėti toliau“, – pataria V. Kavaliauskas.

Inovacijų diegimas įgalina įmones ne tik pristatyti naujas paslaugas bei produktus, bet ir kurti geresnę klientų patirtį. Ilguoju laikotarpiu tai atsiperka, kadangi laimingi klientai yra linkę mokėti daugiau ir rekomenduoti prekes ar paslaugas kitiems, o tai neišvengiamai didina pajamas.