Unikalų 3D spausdintuvą „Strato“ komanda projektavo savo rankomis – lietuviai sukūrė tiek inžinerinį sprendimą, tiek ir specialią programinę įrangą šiam spausdintuvui valdyti, rašoma žiniasklaidai parengtoje Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko informacijoje.
Įrenginys jau veikia ir komanda testuoja įvairius spausdinimo būdus bei ieško partnerių architektų bendruomenėje ir statybų pramonėje, kurie padėtų išvystyti statybų reikalavimus atitinkančius sprendimus.
„Strato 3D Print“ spausdintuvas — tikras gigantas, jo horizontali plokštuma užima 30 kv. m, o aukštis — 4 m. Spausdintuvo išskirtinumas — jis gali spausdinti iš pačių įvairiausių medžiagų: perdirbamų ir ekologiškų plastikų, kanapių pluošto, medienos dulkių ir t.t.
Kaip kilo idėja gilintis į šią sritį?
„Idėja mums su Beatriče kilo sėdint kieme po obelimi ir mąstant, kaip galėtume padėti statybų industrijai tapti ekologiškesne. Tvarumo idėjos jau seniai veža mūsų komandą. Mudu jau tada dirbome su medžiagotyra, ieškojome skirtingų medžiagų, kurios galėtų padėti statybų industrijai transformuotis (statybų pramonė šiandien yra vienas didžiausių aplinkos teršėjų pasaulyje, red. past.)
Mane kartu senokai domina skaitmeninė statyba, tad nusprendėme čia apjungti savo medžiagotyros žinias ir supratome, kad abi šios sritys viena kitą puikiai papildo, jos gali optimizuoti gamybos procesus ir statybas paversti kur kas „žalesnėmis“. Taip gimė ,,green chemistry“ idėja — biotechnologijų įgalinta naujos kartos statyba.
O pasigaminti didžiausią pasaulyje 3D spausdintuvą sumanėme dar 2019 m. Praktiškai tada mes ir subūrėme komandą, kurioje sutelkėme nuostabius mechatronikos, mechanikos, programinės įrangos ir kitų sričių specialistus. Jie ir suprojektavo atskiras spausdintuvo dalis — korpusą, valdiklius, programinę įrangą“, — pasakoja „Strato 3D Print“ Technologijų vadovas Jokūbas Vaišvila.
Sukurti 3D spausdintuvą kompanijai užtruko 2 m., o ilgiausiai — visai neplanuotai — užtruko pati įrangos logistika, mat pandemijos įkarštyje visi inžinerinių komponentų ir ypač elektronikos pristatymo terminai išsiplėtė iki neregėtų tolių. Kai kurie spausdintuvo elektronikos mazgai iš Azijos keliavo net 38 savaites.
Iš ko šiandien spausdinate pastatų ir interjerų komponentus?
„Mūsų 3D spausdintuvas pagamintas taip, kad galėtų spausdinti iš pačių įvairiausių medžiagų, įskaitant ir perdirbtą plastiką. Į spausdinimo masę galime primaišyti kukurūzų, kitų augalų biomasės, taip pat galime nemažą dalį visos plokštės papildomai užpildyti skirtingomis, 100% tvariomis ir labai patvariomis medžiagomis.
Štai turiu pavyzdį: ši pastato fasado plokštė yra pagaminta iš kanapių ir medžio dulkių, tad toks „plastikas“ yra visiškai perdirbamas ir saugus gamtai — atitarnavę, tokie komponentai gali būti grąžinti į mūsų gamybą ir mes šias plokštes vėl perdirbę gaminsime naujas. Tai labai naudinga kompanijoms, kurios dažnai keičia savo produktus ar jų formas“, — pasakoja J. Vaišvila.
Greičiausiai naujų partnerių „Strato“ komanda surado gelžbetonio pramonėje, šios srities bendrovėms kompanija siūlo gaminti liejimo formas fasadų komponentams. Dar viena sritis — laivų statybos sektorius, kurio bendrovėms lietuviai siūlo gaminti laivų liejimo formas.
Dar platesnis spektras partnerių laukia interjero srityje — startuolis gali atspausdinti išskirtinių formų kubilus, vonias, kriaukles, gamina dizainerių sukurtas stilingas biuro erdvių atskyrimo sienas, garsą įzoliuojančias pertvaras, sienų apdailos ir dizaino objektus.
Kokia jūsų vizija?
„Mūsų didysis planas — 3D spausdinimo galimybes praplėsti su dirbtinio intelekto sistemomis. Jau kuriame skaitmeninę platformą, kuri sugebės pati projektuoti namus. Norime bet kuriam klientui suteikti galimybę susiprojektuoti sau unikalų pastatą, kad jis būtų personalizuotas, atitiktų visus kliento kriterijus, jo neribotų jokie tradicinės statybos rėmai.
2022 m. pabaigoje dalyvavome PropTech inovacijų konferencijoje ir dažniausiai jos metu mums užduodamas klausimas buvo „kada galėsite atspausdinti namą?“ Tikimės, kad jau 2023 m. galėsime šią viziją išpildyti. Dar tiksliai nežinome, ar namai bus statomi vientisi, ar iš atskirų komponentų, bet jie tikrai bus”, — pasitikėjimo savo galimybėmis neslepia Jokūbas.
Kiek žmonių reikia norint aptarnauti tokį 3D spausdintuvą?
Pasak Jokūbo, 3D spausdintuvui aptarnauti pakanka 1 žmogaus, tačiau daugiausiai talentų ir smegenų galios prireikia strateguojant ir vystant paslaugas, vykdant medžiagų tyrimus bei kurti inovacijas dar neištirtose srityse.
„Būdamas R&D vadovu galiu pasakyti, kad moksliniai tyrimai yra nemažas iššūkis: čia daug judančių dalių ir nežinomųjų. Kokią sistemą rinktis, kokia technologija tinkamiausia, ar bus pakankamai specialistų plėtrai ir daug klausimų — kiekvienas žingsnis buvo kaip inovacija, reikalaujanti naujų žinių ir kompetencijų.
Šiandien globalioje technologijų rinkoje viskas keičiasi itin greitai. Kai mes tik pradėjome projektuoti šį spausdintuvą, žinojome, kad jis yra pats didžiausias pasaulyje. Bet procese, žinoma, atsirado ir kitų, kurie praktiškai tuo pačiu metu taip pat kūrė tokių gabaritų 3D printerius, todėl šiandien nebegalime vadintis „didžiausiu pasaulyje“. Bet esame tikrai didžiausi Šiaurės Europoje”, — priduria „Strato 3D Print“ Technologijų vadovas Jokūbas Vaišvila.
Nuo plytos iki bioninės armatūros
Atsisveikindami su Jokūbu stabtelime apžiūrėti „Strato“ 3D gaminių ekspoziciją. Dauguma šių objektų primena nežinomų civilizacijų artefaktus — išgaubti reljefai, porėtos dangos, bangelėmis raibuliuojantys paviršiai ir natūralių biologinių struktūrų inspiruotos tuščiavidurės, bet labai patvarios konstrukcijos.
Naujos technologijos įgalina kurti dar nematytas formas, kurios turi patrauklią estetiką ir išsiskiria ypatingu tvirtumu. O gal taip atrodys žmonijos ateitis — kada nors po šimto metų tolimoje Marso kolonijoje?
„Čia matote iš plastiko atspausdintą armatūrą, kuri imituoja bioniką. Su šiuo spausdintuvu ir programine įranga galima imituoti ergonomiškas gamtos formas — gardeles ir konstrukcijas, kurioms natūraliai evoliucionuoti prireikė šimtų milijonų metų. Pasinaudodami bionikos patirtimi, bandome pakeisti realią plieno armatūrą, kuri plačiai naudojama gelžbetonio konstrukcijose.
Matome šią technologiją kaip ekonomišką ir tvarų sprendimą mažaaukštėje statyboje, kuomet namų komponentai ir karkasai bus atspausdinami laboratorijose, o į objektą bus atvežami jau tik apjungimui į galutinį statinį.
Tokias skirtingų dydžių atspausdintas gardeles statybų aikštelėje galima užpildyti įvairiomis tvirtomis medžiagomis ir gauname ypatingumo patvarumo, lengvą ir aplinkosaugiškai neutralų klojinį arba pačią sieną, kuri jau gali atlaikyti dideles apkrovas“, – pasakoja technologijų vadovas.
Mums kalbant Jokūbo rankose prasisuka dar daug įdomių objektų — „dinozauro uodega“, korio formos ir skaidraus plastiko liejiniai, į vidų lenktos sferos ir dar daug kitokių futuristinių formų, kurios demonstruoja 3D spausdinimo lankstumą.
Atspausdins namą Elonui Muskui?
„Strato“ komanda šiandien aktyviai plečia ryšius su architektų bendruomene ir ypač fasadų gamintojais. Pasak Jokūbo, nors 3D spausdinimas statybose jau nėra didelė naujiena, pasaulyje vis dar labai mažai pastatų, kurie išnaudoja šios technologijos teikiamus privalumus. Ir tie architektai arba gamyklos, kurie pasiryš eiti šiuo inovacijų keliu, turės ryškų pranašumą ne tik vietos rinkoje, bet ir globaliai.
„Dažnai kalbame apie kosmosą, apie tokius inovatorius, kaip Elonas Muskas. Manau, kad ateityje galėsime jam atspausdinti namą. Neseniai klausiau vieną Elono interviu, kuriame jis pasakojo, jog neturi normalių namų ir nakvoja pas draugus arba savo gamyklose. Šioje srityje galime jam pagelbėti“, – šypsodamasis sako Jokūbas.
Lietuva, garsėjanti kaip nagingų statybininkų kraštas, yra puiki terpė tokiems startuoliams, kaip „Strato 3D Print“. Įdarbinę naujausias spausdinimo technologijas ir dirbtinį intelektą, jie gali kilstelėti Lietuvos ir visos Europos statybų sektorių į naują išsivystymo lygį. Jei pavyks, tokie, kaip Jokūbas su komanda, stovės šios transformacijos priešakyje.