LINPRA direktoriaus Dariaus Lasionio duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvos įmonių pardavimai kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje (C26 pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių) siekė 574,6 mln. eurų (be PVM ir akcizų) ir buvo 11,1 proc. didesni nei per atitinkamą laikotarpį 2021 metais.
Kaip žinia, praėjusieji metai šiam pramonės sektoriui buvo rekordiniai Lietuvos istorijoje – bendri pardavimai per metus siekė 939,4 mln. eurų. Ir daugiau nei 40 proc. viršijo 2019 metų rezultatą. Tikimasi, kad nors ir lėtesnį, bet augimą pavyks išlaikyti, ir metus pramonės sektorius baigs perkopęs simbolinį 1 mlrd. eurų lygį.
Tiekimo grandžių iššūkius keičia infliacija ir energetikos kainos
Tarp LINPRA vienijamų elektronikos įmonių išsiskiria vienos iš šio pramonės sektoriaus lyderių – „Teltonikos“ grupės įmonių rezultatai. Pasak „Teltonika IoT Group“ atstovo žiniasklaidai Tado Markevičiaus, per pirmąją šių metų pusę konsoliduoti „Teltonika IoT Group“ pardavimai, lyginant su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, augo 52 proc. iki 136,5 mln. eurų. Tokį šuolį pavyko pasiekti nepaisant pasaulinių tiekimo grandžių sutrikimų.
„Šiandien gerokai rimtesni nei trūkinėjančios tiekimo grandinės iššūkiai atsiranda dėl kylančios infliacijos ir energetikos kainų augimo. Juos galima įveikti tik didinant veiklos efektyvumą ir taip įgyjant esminį konkurencinį pranašumą prieš konkurentus. „Teltonika“ tą bando spręsti spartindama gamybos automatizaciją ir į gamybos procesus integruodama naujausias technologijas. Be to, jau rudenį pradėsiantys veikti nauji gamybos pajėgumai Molėtuose naujajame „Teltonikos technologijų centre“ tampa dar vienu pranašumu tarptautinėse rinkose. Ir tai tik pirmasis iš per 10 metų numatytų 14 investicinių projektų“, – pranešime spaudai sakė T. Markevičius.
Iššūkiai ne tik erzina, bet ir augina Lietuvos pramonės įmones
UAB „Elgama-Elektronika“, gaminančios išmaniuosius elektros skaitiklius, direktorius Martynas Čereška atkreipia dėmesį, jog šiais laikais verslas negali užsimerkti ir ignoruoti to, kas akivaizdu – iš esmės pasikeitusių Lietuvos santykių su šiandien vis dar pagrindiniu pasaulio fabriku – Kinija. Ar gali Lietuvos elektronikos pramonė dirbti ir uždirbti be Kinijos? Verslas norėtų būti tokiu optimistu, kuris galėtų išpūsti krūtinę ir deklaruoti, jog „galime!“. Tačiau verslas yra realistas, kuris kiekvieną dieną bendrauja su klientais, užsakovais, partneriais. Todėl realus atsakymas – pramonė privalo rasti būdus, kaip bendradarbiauti su didelę dalį elektronikos žaliavų gaminančiais partneriais Kinijoje, rašoma pranešime.
Kita situacija su pardavimo rinkomis. Anot Martyno Čereškos, aukštos kvalifikacijos Lietuvos specialistai gali ir randa užsakovų naujose rinkose. Pavyzdžiui, įmonė Rusijoje nebedirba jau kone dešimtmetį, kai nusprendė, jog darbas joje reikalauja pernelyg daug kompromisų, o politinė rizika yra tokia didelė, kad jos ilgu laikotarpiu nepadengs joks trumpalaikis pelnas. Kita vertus, kiekviena verslo duobė turi ir likimo siūlomą progą. Štai metų pradžioje, dar iki karo pradžios, su Ukrainos elektros tinklais bendrovė pasirašė trejų metų išmaniųjų skaitiklių gamybos ir tiekimo sutartį. Ukrainos rinka – didžiulė. Dar iki karo buvo aišku, kad ji neišvengs didžiulių pokyčių, įrangos atnaujinimo. O juk 40 mln. gyventojų šalyje kas 12-16 metų reikia atnaujinti visus beveik 13 mln. elektros skaitiklių.
„Sunkumai, su kuriais susidūrė visa inžinerinė ir technologijų pramonė Lietuvoje, labai panašūs. Sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, kone šešiskart išaugę transporto kaštai, žaliavų trūkumas, lubas mušantys ir po 10 proc. per metus augantys darbo jėgos kaštai – tai bendros visų Lietuvos gamybinių įmonių godos pastaraisiais metais. Tačiau pirminė pandemijos duobė vėliau ne tik buvo „sulyginta“ pardavimų ūgtelėjimu, bet ir gerokai viršijo ankstesnių metų rezultatus. Tad šiandien jau aišku, kad tiek pandemija, tiek politinės įtampos , tiek karas Ukrainoje – tai iššūkiai, kurie verčia verslą keistis ir daro Lietuvos inžinerinę pramonę stipresne, leidžia lengviau atsisakyti dalykų, kurie tik varžė ir neleido augti“, – sakė Martynas Čereška.