Vis daugiau įmonių sudaro sąlygas savo darbuotojams tam tikrą dienų skaičių per metus dirbti ne tik iš Lietuvos, bet ir išvykus į užsienį. Tokia praktika leidžia darbuotojams pakeisti darbo aplinką, pasimėgauti gerais orais, pasisemti įkvėpimo, o kartu ir efektyviai darbuotis.
Pernai „Telia“ iniciatyva atlikta apklausa reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 54 proc. nuotoliniu būdu dirbti galinčių žmonių norėjo išbandyti darbostogų formatą.
Per pirmuosius oficialiai įteisintų darbostogų metus patys „Telia“ darbuotojai dirbo net 22 pasaulio šalių, o populiariausia jų buvo Ispanija.
Svarbu pasirūpinti tinkamais saugumo sprendimais
Tačiau, kad ir koks darbuotojų trokštamas, darbas per nuotolį yra susijęs su papildomomis rizikomis įmonės saugumui. Dėl to, „Telia“ atstovo D. Povilaičio teigimu, prieš išleidžiant darbuotojus darbostogauti, įmonėms svarbu atlikti reikiamus su kibernetiniu saugumu susijusius namų darbus.
„Visų pirma, svarbu užtikrinti, kad darbuotojo prieiga prie įmonės sistemų būtų saugi. Tam darbuotojai turėtų naudoti tik įmonės patvirtintus įrenginius, su reikiamo lygio apsauga. Kitas kritinis momentas – prisijungimas prie įmonės vidinių tarnybų, serverių ar IT paslaugų debesyse. Prisijungimui turėtų būti naudojamas virtualus privatus tinklas (angl. virtual private network – VPN), o tokios prieigos saugumas turėtų būti užtikrinamas aukšto lygio vartotojo autentifikavimo sprendimais“, – sako D. Povilaitis.
Anot D. Povilaičio, šiandien įmonėse tam dažnai naudojama dviejų lygių autentifikacija, tačiau visiško saugumo negarantuoja ir ji. Eksperto teigimu, šiuo metu bene pažangiausias sprendimas prieigos saugumui užtikrinti yra skaitmeniniai sertifikatai.
„Įmonės IT sistemų ir duomenų apsaugai tikrai reikėtų nepagailėti investicijų. Ypač šiandien, kai nuotolinis darbas tapo norma, o kibernetinių grėsmių tik daugėja, svarbu nepalikti saugumo spragų. Dėl jų įmonei gali būti padaryta milžiniška žala“, – pažymi D. Povilaitis.
Būtina saugoti įrenginius ir jų slaptažodžius
Savo ir darbovietės kibernetiniu saugumu tiek darbo vietoje biure, tiek darbostogų metu, anot D. Povilaičio, turėtų rūpintis ir patys darbuotojai. Jiems, visų pirma, svarbu be priežiūros nepalikti darbinio kompiuterio ir kitų įrenginių – ypač, jei juose jau prisijungta prie įmonės sistemų. Įrenginių apsaugojimas slaptažodžiais ar biometriniais duomenimis, kietojo disko šifravimas taip pat turėtų būti savaime suprantamu dalyku.
„Net ir trumpam palikti darbo kompiuterį be priežiūros viešoje vietoje – pavyzdžiui, kavinėje – yra nepriimtina. Tai gali tapti dovanėle nusikaltėliams. Taip pat svarbu rūpintis slaptažodžių saugumu, jei vis dar nenaudojami skaitmeniniai sertifikatai. Slaptažodžius reikėtų rinktis kuo stipresnius – sudarytus ne tik iš raidžių, bet ir skaičių, kitų simbolių. Nors iš paprastų žodžių ar skaitmenų sekų sudarytus slaptažodžius atsiminti lengviau, tačiau ir kibernetiniams nusikaltėliams juos nulaužti paprasčiau. Dėl to verčiau naudoti sudėtingus, iš atsitiktinių simbolių sugeneruotus slaptažodžius“, – sako D. Povilaitis.
Kibernetinio saugumo eksperto teigimu, prieš išvykstant dirbti į užsienį įmonės sistemų slaptažodžius reikėtų pasikeisti. Taip pat svarbu sąmoningai ar netyčia jų neatskleisti kitiems asmenims. D. Povilaitis sako, kad yra matęs tokių atvejų, kai žmonės slaptažodžius ar PIN kodus susirašo ant lipnaus popierėlio ir paprasčiausiai prisiklijuoja prie kompiuterio. Toks elgesys, be abejo, yra labai neatsakingas. Bijantiems slaptažodžius pamiršti D. Povilaitis pataria naudoti slaptažodžių saugyklas, tačiau prieš tai įsitikinus jų pačių patikimumu.
Darbostogos darbuotojams gali tapti puikia patirtimi ir svarbiu darbdavio privalumu tokią galimybę suteikiančioms įmonėms. Tačiau reikėtų pasistengti, kad jų neapkartintų visai įmonei grėsmę keliantys saugumo incidentai.