Švytinčios katės ir informacinės gėlės – kaip gelbėsime savo proanūkius nuo radioaktyvių kapinynų

4050-ieji metai. Archeologė, kasinėjanti senus griuvėsius, iš po žemių ištraukia lentelę, ant kurios jau išnykusia, bet kadaise labai populiaria anglų kalba surašytas toks tekstas: „Ši vieta neskirta pagerbimui ar atminimui. Čia nėra nieko vertingo. Tai, kas čia yra, mums atgrasu ir pavojinga. Ši žinutė yra įspėjimas apie pavojų“.

Po to randa tokias pat lenteles, surašytas ispanų ir kinų kalbomis. Ar jų pakaktų, kad archeologė baigtų savo tyrimus? O gal atvirkščiai, ji dar labiau susidomėtų, kas čia slepiama?

Žinutės, atsparios laiko tėkmei

Vietos, kuriose palaidotos radioaktyvios atliekos, pavojingos ne tik mums, bet ir žmonėms, kurie gyvens tūkstančius metų po mūsų. Net jei neįvyks jokių katastrofų, sunku tikėtis, kad, pavyzdžiui, po penkių tūkstančių metų kas nors atsimins tikslias vietas, kur yra pakastos pavojingos atliekos. Kaip apsaugoti nuo mirties niekuo dėtus mūsų palikuonis?

Per tiek metų sudils kompiuterinės laikmenos, sunyks apsauginės tvoros ir kelio ženklai. Sudūlės knygos, paveikslai ir dokumentai. Keisis valstybių sienos, o išsamūs archyvai pražus. Akivaizdu, kad šiai nestandartinei problemai reikia nestandartinio komunikacinio sprendimo. Pasaulio mąstytojai pasiūlė keletą neįprastų metodų:

Atominė religija – lingvistas Thomas Sebeok pasiūlė įsteigti religiją, kuri įsimintų radiacijos atliekų pavojų ir lokacijas, kur jos palaidotos. Jo argumentas – krikščionybė daugiau nei du tūkstančius metų perduoda Biblijos žinutę, tad atominė religija veiktų panašiai ir perduotų perspėjimą ateities kartoms.

Informacinės gėlės – rašytojas Stanislaw Lem pasiūlė sukurti specialias gėles, kurios augtų tik radioaktyviose vietose ir taip perspėtų apie pavojų. Tiesa, kaip ateities kartoms perduoti, kad gėlės reiškia mirtį, S. Lem nepasiūlė.

Radiacijos katės – rašytojas Francoise Bastide ir semiotikas Paolo Fabbri pasiūlė išvesti kates, kurios švyti, paveiktos radiacijos. Anot jų, žmonės tūkstantmečiais augina kates ir ateityje tai nesikeis. Kita plano dalis – sukurti pasakų, kuriose būtų pasakojama apie švytinčias kates ir kad jos lemia nelaimes ir mirtį, taip tikintis, kad žinutė persiduos mitų pavidalu.

Nepasiekiamos vietos – fizikas Emil Kowalski pasiūlė, kad radioaktyvios atliekos turėtų būti saugomos sunkiai prieinamose vietose, kurias pasiektų tik aukštą technologinį lygį turinčios civilizacijos. Tikimasi, kad jos turės ir reikiamus daviklius, perspėsiančius apie pavojų.

Rašytiniai įspėjimai – „Sandia National Laboratories“ pasiūlyta sistema, įspėjanti keturiais lygiais, pradedant nuo labai paprasto „čia pavojus!” iki sudėtingų brėžinių ir paaiškinimų. Įspėjimai galėtų būti užkasti įvairiose vietose aplink radioaktyvią vietą, o jos centre – pastatytas monolitinis statinys, kuriame būtų pateikta visa reikiama informacija apie tai, kas čia saugoma. Viena šių žinučių pacituota įrašo pradžioje.

Fiziniai įspėjimai – tos pačios laboratorijos pasiūlyta idėja, jog visą teritoriją aplink reiktų paversti atstumiančia ir nepatrauklia, pavyzdžiui, visame plote pridėlioti daugybę didelių spyglių, kurie trukdytų praeiti ir grėsmingai atrodytų.

Nesame linkę klausyti savo protėvių

Nors kai kurie mąstytojų ir mokslininkų pasiūlyti perspėjimo būdai gali suveikti ir perduoti žinutę ateities kartoms, tikėtina, kad ja niekas netikės, arba pasirinks ignoruoti dėl kitų priežasčių.

Japonijos šiaurinę pakrantę kas kelis šimtus metų užlieja mirtini cunamiai. Išlikę gyvi žmonės pakrantėje pastatė įspėjančius akmenis, ant kurių išraižė įspėjimus ateities kartoms, bei nurodė nestatyti gyvenamųjų namų už šių akmenų, nes tai – užliejama zona. Tyrėjai nustatė, kad akmenų statyta įvairiais laikais, o iki mūsų laikų yra ir gerai išsilaikiusių 600 metų senumo akmenų.

Nors vietiniai gyventojai žinojo akmenų žinutę ir net mokėsi apie juos pradinėje mokykloje, protėvių paliktų įspėjimų buvo nepaisoma, nes buvo tikima, kad modernūs bangolaužiai apsaugos pakrantes. 2011 metais dėl galingo cunamio šioje Japonijos pakrantėje žuvo ar dingo be žinios 29 000 žmonių.

Daugiau autoriaus įžvalgų galite rasti jo „LinkedIn“ paskyroje.