„Dabar interneto erdvėje apsigauti lengva net ir patyrusiam interneto vartotojui. Sukčiai vis tobulėja, o jų apgavystes atpažinti darosi vis sunkiau, tad būtina diegti papildomas saugumo priemones, kurios sumažintų galimybes tapti sukčių auka. Tam ir sukurta interneto apsauga, kuri aptinka ir užblokuoja prieigą prie kenkėjišku turiniu užkrėstų svetainių ir nuorodų“, – sako D. Drakickas.
Kur slepiasi kenkėjiškos programos?
Gegužės mėn. statistika rodo, kad sukčių aktyvumas nemenksta – per mėnesį aptikti net 9,7 mln. bandymai įsilaužti. Nors sukčiai renkasi įvairias sukčiavimo schemas, visos jos vykdomos su panašiu tikslu – gauti prieigą prie įrenginių ir juose esančios informacijos.
Labiausiai paplitusi kenkėjiška programinė įranga gegužę buvo Trojos arkliai (arba trojanai). Šia kenkėjiška programa sukčiai siekia sunaikinti arba sugadinti įrenginyje esančius duomenis ir gauti prieigą prie jautrios asmeninės informacijos. Skaičiuojama, kad per gegužę tokių kenkėjiškų programų operatoriaus tinkle aptikta net 340 proc. daugiau nei balandį, o tai sudarė net 9 mln.
Dabar programišiai atranda vis išmanesnių būdų įvilioti žmones į užkrėstą domeną. Išsiaiškinta, kad gegužę plito kenkėjiška interneto svetainė „Omnatour“. Sukčiai, naudodamiesi šia svetaine nukreipdavo interneto vartotojus į nesaugius puslapius su netikromis apklausomis, internetiniais žaidimais ar suklastotais prašymais atnaujinti programinę įrangą.
Antroje vietoje – fišingo atakos
Sekančios pagal dažnumą interneto grėsmių sąraše rikiuojasi vadinamosios fišingo (angl. phishing) atakos. Šiuo metu tai vienas greičiausiai plintančių kibernetinių apgaulių būdų. Sukčiai fišingo atakas vykdo platindami užkrėstus el. laiškus, suklastotas nuorodas, kurios žada netikrus prizus.
Nuspaudus užkrėstą nuorodą dažniausiai vartotojas nuvedamas į domeną su kenkėjišku kodu, kuriuo naudojasi kibernetiniai nusikaltėliai – tokiu būdu jie bando pasiekti konfidencialią informaciją. Kaip sako D. Drakickas, kibernetiniai nusikaltėliai stengiasi vykdyti kuo daugiau fišingo atakų, nes supranta, kad jame atliekame svarbiausius veiksmus – valdome finansus, dalinamės asmenine informacija.
Pavyzdžiui, gegužę sukčiai itin aktyviai siuntė nuorodas į svetainę, kurioje žadama galimybė laimėti naujausią išmanųjį telefoną „iPhone 14“. Vienintelis dalykas, kurio vagišiai reikalavo mainais už jį – užpildyti trumpą apklausą. Joje reikalauta įrašyti asmeninį el. pašto adresą. D. Drakicko teigimu, kai apklausose prašoma įvesti tik el. pašto adresą, vertėtų sunerimti – greičiausiai tai sukčių bandymas surinkti duomenis.
Nauja gudrybė – verčia suabejoti privatumu
Pastebėta, kad gegužės mėn. plito suklastotos žinutės prisidengiant „Instagram“ vardu, kuriose teigta, kad kažkas stengiasi prisijungti prie asmeninės paskyros iš kito įrenginio. Pranešime teigta, kad norint įrodyti, kad paskyra tikrai jūsų, reikia prie jos prisijungti, tačiau tai padarius iš tikrųjų kibernetiniai nusikaltėliai sužinodavo paskyros prisijungimo vardą ir slaptažodį.