Tokią perpsektyvą M. Ubartas pristatė ketvirtadienį vykstančiame Nacionaliniame kibernetinio saugumo forume.
Anot M. Ubarto, kibernetinį saugumą sudaro ne vien programinės įrangos dalis, į kurią esame įpratę telktis, tačiau trys dedamosios: energetinė, arba elektros, komunikacijos, ir paslaugų.
„Mūsų elektros importas sudaro 60 procentų su viršum. Ką aš daryčiau, jei būčiau blogietis – 10 stulpų paguldžius, ši šalis yra visiškam „blackout‘e“ (užtemime – LOGIN.LT). Visiškam. Ką tai reiškia – tai reiškia jokio interneto, jokio telefono, jokio valstybinio saugaus duomenų perdavimo tinklo, jokios televizijos, jokio radijo, jokio vandens, jokios šilumos, jokio kuro. Nes jam išpumpuoti irgi reikia elektros. Aš matyčiau, kad gali kilti kažkokia panika“, – renginyje kalbėjo M. Ubartas, rodydamas žemėlapyje.
Jis pastebėjo, kad net ir esami dyzeliniai generatoriai neatlaiko „Molotovo kokteilių testo“, kritiškai svarbi infrastruktūra yra centralizuota ir patogiai pateikta priešui.
Komunikacijoms, anot jo, taipogi pakaktų tų pačių kelių kirčių. Dalis komunikacinių linijų eina kartu su elektros linijomis, tad „jų nereikėtų kirsti du kartus, užtektų vieną“.
„Lietuvai atjungti nuo interneto, užtenka dešimt smūgių“, – pabrėžė M. Ubartas ir priminė incidentą, kai dalinis atjungimas nuo interneto Lietuvoje įvyko tuomet, kai atsitiktinai dvejose vietose buvo nukirsti interneto kabeliai: vieną užkabino ūkininkas, o kitą – vykstančios statybos.
„Ir tada duomenų, arba paslaugų sluoksnis. Taip jis pas mus yra pakankamai popierinis, bet mūsų IT doktrina yra sudaužyta, IT saugumo doktrina sudaužyta per dvi pirmas valandas tokio karo Ukrainoje. Per dvi pirmas valandas buvo subombarduoti batalionai ir ten esantys pastatai. Priminsiu ,kad vienas iš mūsų duomenų centrų numatytas ir daromas Kauno batalione batalione, žemiau užtvankos. Vienas mūsų duomenų centras yra Vyriausybės pastate“, – kalbėjo M. Ubartas
Jis paeiliui rodė vaizdo įrašus, kaip atrodė rusų taikiniai Ukrainoje: Charkovo administracija, televizijos bokštas ir kiti.
„Serveriai liko, tiesiog elektros neliko ir optikos. Čia Kijevo televizijos bokštas, kur mes irgi susiplanavę greta pasistatyti duomenų centrą. Nei vieno sveiko pastato nėra“, – aprodė M. Ubartas.
„Ar mes tikrai viską esame pasidarę taip šiuolaikiškai, kaip galima būtų, ar mes vis dar stengiamės atstatyti Gedimino pilį, kuri prarado savo karinį potencialą saugumo prasme, liko gražiu simboliu po to, kai atsirado artilerija? Ar mes to paties nedarome su savo IT architektūra, kai koncentruojame viską į vieną vietą, ir koncentruojame viską į Lietuvą?“ – nusistebėjo asociacijos vadovas.
Jis paklausė, kiek Lietuva yra atspari – ir pats atsakė, kad nei vienas ministras neturi palydovinio ryšio telefono, nei viena ministerija neturi dyzelinio generatoriaus, arba nepamena, kada jie paskutinįsyk buvo įjungti.
„Mums reikėtų susikaupti, nustoti rodyti vieni į kitus pirštais, statyti sienas tarp viešojo ir privataus sektoriaus – ir pasakyti, kad žiūrėkit, niekas neateis ir mūsų neapgins, jei patys to nenorėsim. Mūsų serverių dizainas turi būti toks, kad jie veiktų nepriklausomai nuo to, ar ant šitos žemės stovės purvini kerziniai batai, kurie yra ne mūsų“, – rėžė M. Ubartas.
Anot jo, Vyriausybė turi būti pasiruošus, blogiausiu atveju, veikti ir emigracijoje, tačiau dabartinė IT architektūra to neleistų.
„Ukraina sujudino tą laivą, ir bent pradėjome daryti atsargines kopijas Briuselio būstinėje, kurios, pagal mūsų įstatymus, yra nelegalios. <...> Servisai nepriklausomai turi veikti nepriklausomai nuo to, kurioje planetos pusėje bus elektroninis saulės pliūpsnis“, – pareiškė M. Ubartas.
Forumo tikslas – aptarti kibernetinio saugumo rizikas Lietuvoje, tarptautines patirtis ir tendencijas. Prasidėjus karui Ukrainoje turime atsakyti į iškilusius aktualius klausimus dėl saugumo rizikų valdymo. Renginio metu pranešimus skaitys ir panelinėse diskusijose dalyvaus užsienio ir Lietuvos kibernetinio saugumo ekspertai.