Įmonės atstovų skaičiavimais, per metus tokią paslaugą lietuviai užsako net 400 tūkst. kartų. Didžiąja dalimi atvejų, gabenamos asmeninės transporto priemonės, tačiau taip pat dažnai vežami ir nestandartinių dydžių kroviniai: generatoriai, žemės ūkio ar statybinė technika. Startuolio atstovai teigia, kad jų platforma leis pagalbą gauti per valandą ar greičiau ir dažnai už gerokai mažesnę kainą nei ieškant pagalbos tradiciniais būdais, rašoma pranešime spaudai.
Pagalbos kelyje gali tekti laukti valandas
„Rocket Assistance“ startuolis sprendžia problemą, su kuria netikėčiausiais momentais susiduria bene kiekvienas. Įmonės sistema leidžia išsikviesti techninę pagalbą savo automobiliui beveik taip pat paprastai, kaip „Uber“ pavėžėją.
„Įvykus eismo įvykiui ar tiesiog sugedus automobiliui, žmonės eina į „Google“ ir ieško techninės pagalbos paslaugų. Dažnai tenka apskambinti keletą žmonių ir laukti net kelias valandas. Testavome savo sistemą ir vidutiniškai išsikviesti pagalbą su ja užtrunka iki valandos, o paslaugos kaina tikrai mažesnė“, – pasakoja „Rocket Assistance“ vadovas Renat Nasirov.
Startuolio komanda jau bendradarbiauja su keliasdešimt techninės pagalbos paslaugų teikėjų visoje Lietuvoje, o iki 2024 m. pabaigos tikimasi, kad „Rocket Assistance“ sistema naudosis 400 teikėjų. Savo automobilvežių įmonė neturi ir neturės, tad atstovai aktyviai kviečia pagalbos kelyje paslaugos teikėjus jungtis prie platformos, jau dabar generuojančios užsakymus.
Planai pritraukti investicijų ir plėstis užsienyje
Startuolio įkūrėjai veiklą pradėjo savomis lėšomis: buvo sukurta mobilioji paslaugos valdymo platforma pritraukti pagalbos kelyje paslaugų teikėjus. Visgi, ateityje planuojame plėstis ir užsienyje, o tam prireiks investicijų.
„Dabartiniame veiklos etape visiškai pakanka ir mūsų lėšų. Tikimės, kad jau iki metų pabaigos pradėsime generuoti pakankamai pajamų, kad veikla būtų pelninga. Norime kas mėnesį suteikti paslaugą po 1 tūkst. kartų, o tuomet planuosime plėtrą toliau. Lietuvoje tikimės pritraukti visus pagalbos kelyje teikėjus ir tokios paslaugos ieškančius, taip pat plėsimės Baltijos šalyse ir Lenkijoje, o ateityje ir kitose šalyse“, – planais dalinasi R. Nasirov.