Ūkininkams apsimokės mažiau arti: lietuviai sugalvojo būdą uždirbti „iš oro“

Žemės ūkio praktikų pakeitimas Lietuvoje leistų į dirvą surakinti daug anglies. Tuo pat metu ūkininkai tik sutaupytų – reikėtų mažiau trąšų, mažiau degalų, o derlius liktų toks pats. Tačiau išrašytas CO2 sertifikatas, kuriuos graibsto Vakarų kompanijos, reikštų papildomas pajamas ir galimybes finansuotis be palūkanų. Planeta dėl to tik padėkotų – anglis iš oro atsidurtų dirvoje.

Sutelktinio finansavimo platformą valdantis Lietuvių startuolis „Heavy Finance“ neapsiriboja vien paskolomis ūkininkams.

Šiemet surinko tarptautinę mokslininkų komandą ir per gegužę Lietuvos ūkiuose paėmė 1500 mėginių. Ką juose rado – tiksliau, ko nerado – tai pakankamai CO2. Tai šiltnamio efektą sukeliančios dujos, dėl kurių pertekliaus atmosferoje galvas suka šviesiausi pasaulio protai.

„Analizavome 5000 hektarų (ha) ūkininkų žemės, skaičiavome, kiek anglies pas juos sukaupta dirvožemyje. Grubiai, vidurkis – 30-33 tonos hektare. O maksimaliai žemė gali įsisavinti 130 tonų hektare“, – dalijasi „HeavyFinance“ direktorius, vienas įkūrėjų Laimonas Noreika.

Beariminė žemdirbystė – tai pusšimtį metų nagrinėjamas būdas ūkininkauti plūgu neardant dirvožemio. Arimas yra pagrindinė priežastis, kodėl anglis kasmet pasišalina iš dirvos.

L. Noreika patikina, kad ūkininkams nearti tik apsimoka, o sugerta ir suskaičiuota anglis virstų sertifikatais, kuriuos pardavus būtų galima pasiūlyti nemokamą finansavimą pereiti prie modernesnio ūkininkavimo būdo.

„Iš vieno hektaro ūkininkas, užsiimdamas bearimine žemdirbyste, kas metus gali pašalinti 2-3 tonas CO2 iš atmosferos“, – vertina verslininkas.

Pakartotiniai tyrimai planuojami 2024 m. ir jų metu bus matuojama, kiek anglies per dvejus metus sukaupė programoje dalyvaujantys ūkiai.