Į statybų sektorių sėkmingai įsiveržęs gaminys, tai akustinio granulato plokštės – garsą izoliuojanti skirtingų medžiagų kompozicija, pagaminta iš perdirbtų padangų granulių, mėlynojo gipskartonio plokštės ir poliuretano klijų. Tokios plokštės naudojamos pertvaroms, kurios skiria patalpas, butus, gyvenamuosius kambarius ar virtuvės, vonios, tualeto erdves, taip pat naudojamos senų paviršių renovacijai, tarpaukštinėms perdangoms ir ventiliuojamiems fasadams.
Priverstiniai pokyčiai – pačiu laiku
Nemaža dalis gumos granulių iki karo Ukrainoje pradžios buvo eksportuojama, tačiau, kilus neramumams ir užsidarius tam tikroms rinkoms, perdirbtų padangų žaliavą teko daugiausia perduoti gamykloms, kurios ją naudoja kaip iškastinio kuro (anglies) pakaitalą tam pritaikytuose įrenginiuose gamindamos cementą.
Būtent tai ir buvo ta riba, kuri privedė prie poreikio priimti efektyvesnius sprendimus, mat perdirbtų padangų žaliavos perdavimas tokioms gamykloms – labai neefektyvus antrinės žaliavos naudojimas.
„Subyrėjus pardavimo kanalams artimose rinkose, buvome priversti granules išvežinėti į cemento fabrikus bei siųsti į Indiją, Pakistaną pirolizės įrenginiams, kur perdirbtos gumos žaliava paverčiama atgal į pirminius naftos produktus. Tačiau tokie veiksmai neatitinka strategijos orientuotos į žiedinę ekonomiką, kurią jau ne vieneri metai akcentuojame tiek mes, tiek įvairios valdžios institucijos.
Be to, neseniai buvome investavę į specialią įrangą, skirtą iš gumos granulių gaminti galutinį produktą, tad supratome, kad dabar pats geriausias metas, kai gumos granules čia pat, Lietuvoje galima paversti tvariais, efektyviais, žmonėms naudingais, o svarbiausia – inovatyviais produktais“, – pasakoja atliekų perdirbimo įmonės „Ekobazė“ komercijos vadovė Marina Curko-Notkuvienė.
Atsižvelgė į žmonių sveikatą, o konkretūs pavyzdžiai – žmonių švietimui
„Akustinio granulato plokščių sėkmė susijusi su žmonių sveikata apie kurią jas kurdami ir galvojome. Milijardai žmonių pasaulyje kasdien patiria didelius triukšmo kiekius iš įvairių šaltinių, o moksliškai įrodyta, kad triukšmas kenkia sveikatai. Akustinio granulato plokštės užtikrina papildomą 15–16 decibelų garso izoliaciją, tad tikimės, kad geresnė garso izoliacija išgaunama plokštės dėka pasitarnaus mažinant žmonių irzlumą, stresą, miego sutrikimus. Be to, plokštė atspari mikroorganizmų, vabzdžių ir grybų patekimui, kas yra aktualu alergiją turintiems žmonėms“, – teigia M.Curko-Notkuvienė.
Nuo kasdienių guminių kilimėlių prie durų ar parkavimo bortelių iki sporto aikštynų bei vaikų žaidimų aikštelių dangos. Tai – produktai, kurie taip pat gimsta nusprendus perdirbtas padangų gumos granules panaudoti produktyviau.
Viena didžiausių Baltijos šalyse kompleksines atliekų tvarkymo, techninių sprendimų bei konsultavimo paslaugas teikianti įmonė skaičiuoja, kad Lietuvoje per metus vidutiniškai susidaro 27–28 tūkst. naudotų padangų, kurios vėliau yra perdirbamos į gumos granules.
Naujų produktų iš perdirbtų padangų bei žinios apie žiedinę ekonomiką vystymui buvo sukurtas ir įregistruotas prekės ženklas „Ekofina“. Tikimąsi, kad su konkrečiais produkcijos pavyzdžiais, žinia apie atliekų perdirbimo naudą sklis kelis kart greičiau nei anksčiau.
„Dabar galime drąsiai sakyti, kad permainos dėl užsidariusių rinkų išėjo tik į naudą. Yra galimybė produktyviau, per konkrečius gaminius ir pavyzdžius žmonėms paaiškinti, kas yra žiedinė ekonomika ir kodėl, pavyzdžiui, senas padangas geriau tinkamai perdirbti nei išmesti į sąvartynus ar kitaip utilizuoti. Tikimės, jog su laiku vis daugiau žmonių supras, kokie praktiški dalykai gali gimti iš antrinių žaliavų“, – teigia atliekų perdirbimo įmonės atstovė.
Vis dar vyrauja požiūris, kad tiesiog išmesti atliekas sąvartynuose ar kaupti jas, sukeliant daug pavojaus sau ir aplinkai, yra pigiau, nei perduoti jas įmonėms, kurios atliekas gali tinkamai perdirbti. Tad atliekų perdirbėjai įsitikinę, kad nors netikėtos aplinkybės kartais ir pasuka viską teigiama linkme, tačiau link ilgalaikių tikslų geriausiai veda kryptingas darbas bei ryžtas. Itin svarbu ir toliau skatinti augantį žmonių bei verslo ekologinį sąmoningumą ir pažangius valstybės sprendimus.