„Lapkričio 22 dieną iš 2 orlaivių, skridusių Lietuvos–Lenkijos sienos rajone apie 10 kilometrų aukštyje, gavome pranešimus apie nestabilų ar netinkamą GPS veikimą. Tuo metu antžeminės GPS stebėjimo sistemos anomalijų nefiksavo, o orlaiviai sėkmingai tęsė savo skrydžius, jų įguloms pasinaudojus antžeminėmis navigacijos sistemomis. Trukdžių šaltinis neidentifikuotas, tai skrydžių saugai įtakos neturėjo“, – LOGIN.LT komentuoja „Oro navigacijos“ ryšių, navigacijos ir stebėjimo tarnybos vadovas Remigijus Malinauskas.
GPS Sutrikimų žemėlapis

Paprastai GPS sistema sutrinka retai, tačiau tokiu atveju pilotai gali ir renkasi kitas navigacijos alternatyvas, paaiškina jis.

„Norime pabrėžti, kad skrydžių saugos užtikrinimui orlaivių įgulos gali naudotis keliomis skirtingomis, atsietai veikiančiomis sistemomis: palydovinėmis, antžeminėmis, taip pat įrengtomis orlaiviuose. Sutrikus vienos sistemos veiklai, orlaivio įranga naudoja kitų sistemų teikiamus duomenis, mus informuodami apie sutrikimą“, – teigia R. Malinauskas.

Vertinant retrospektyviai, daugiausiai pranešimų apie nestabilų GPS veikimą „Oro navigacija“ gavo šiemet kovo mėnesį. Šių metų kovo 5, 6 bei 12, 13 dienomis orlaiviai, esantys įvairiose Lietuvos oro erdvės vietose, skundėsi, jog nestabiliai veikia palydovinės navigacijos sistema GPS arba išvis nėra galimybės naudotis jos signalais. Tokių pranešimų kovo 5–6 dienomis fiksuota kiek daugiau nei 20, kovo 12–13 dienomis fiksuota daugiau nei 30, apie tai rašė LOGIN.LT.

Trikdžių paveiktas atstumas priklauso nuo kelių faktorių: trikdžių galingumo, dažnio, meteorologinių sąlygų.

Orlaiviai naudojasi GPS sistemomis savo pozicijai erdvėje nustatyti. Palydovinės navigacijos sistemos sutrikimai įtakos oro eismui Lietuvoje neturi, nes orlaiviai turi galimybę skristi naudodami kitas navigacines priemones.

Vis oro uostai Lietuvoje turi ILS sistemas (nusileidimo pagal prietaisus sistema, angl. Instrument landing system). Kaune ir Vilniuje įdiegtos pirmos ir antros kategorijos sistemos, Palangoje – pirmos. Tai leidžia pilotams iki tam tikro aukščio ir atstumo orlaivio nusileidimą vykdyti naudojant autopilotą.

Kitų trikdžių nebuvo nefiksuojama. Radarai ir kitos su skrydžių valdymu susijusios sistemos atitinka skrydžių saugą užtikrinančias normas ir standartus. Skrydžių vadovai, inžinieriai, saugos ir kokybės specialistai yra visuomet pasirengę reaguoti į bet kokius galimus sutrikimus, siekiant užtikrinti skrydžių saugą ir kokybę.

GPS sutrikimai – aplink Rusijos miestus

Aplink kelis didžiausius Rusijos miestus praėjusią savaitę buvo plačiai fiksuojami GPS sutrikimai, praneša „Wired“, remdamasi duomenų analize. GPS signalų trikdžiai fiksuojami po to, kai netoli Riazanės ir Engelse esančiuose Rusijos aerodromuose nugriaudėjo sprogimai, galimai dėl Ukrainos dronų atakų. Tikėtina, kad naudodama GPS trikdančias priemones Rusija bando saugotis nuo dronų atakų, vertina ekspertai.

„GPS sutrikimai pasiekė iki šiol nematytą mastą, – sako Estijos gynybos žvalgybos įmonės „SensusQ“ programos vadovas Erikas Kannike. – Tai ką matėme, yra GPS trikdantys burbulai, apimantys šimtus, jei ne tūkstančius kilometrų aplink taktinius miestus.“

GPS sutrikimus fiksavo stebėjimo sistema GPSJAM, kuri naudoja duomenis, surinktus iš lėktuvų, kad galėtų sekti palydovinės navigacijos sistemos problemas.

Nuo gruodžio pradžios ši svetainė fiksuoja auganti trikdžių skaičių aplink Rusijos mietus, tokius kaip Saratovas, Volgogradas, Penza. Tai miestai, esantys šimtų kilometrų atstumu nuo sienos su Ukraina.

Pasaulinė palydovinė sistema apima ne tik JAV plėtojamą GPS, bet ir Rusijos „Glonass“, Kinijos „Beidou“, Europos „Galileo“. Ryšio trikdymas galimas įvairiais būdais, dažniausiai naudojamas – trikdymas (angl. jamming“), arba signalų klastojimas (angl. spoofing), siunčiant netikrų palydovų netikrus signalus.

Navigacijos sistemas naudoja milijardai prietaisų, tad trikdžiai gali sutrikdyti bepiločius dronus, žemėlapių programas ir pan. įrenginius.

Šiuo metu fiksuojamus GPS sutrikimus galima pasitikrinti čia.