Virtualūs melagiai: kaip atpažinti kompiuterio sugeneruotus žmones?

Kad internete perskaityti faktai nebūtinai teisingi, išmokome jau seniai. Tačiau technologijoms ne lipant, o šuoliuojant evoliucijos kopėčiomis, dar nepripratome, kad meluoti gali ne tik tekstai, bet ir nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai.

(pirmoji dalis)

Su dirbtinio intelekto (DI) pagalba sugeneruoti „deepfake“ vaizdo įrašai gali į politikų lūpas įdėti niekada nepasakytus žodžius, o interneto troliai nebesivargina ieškodami svetimų žmonių nuotraukų – jas masiškai ir nemokamai gali sugeneruoti algoritmas. „Statista“ duomenimis, vien paskutinį 2021 m. ketvirtį „Facebook“ pašalino apie 1,7 mlrd. netikrų paskyrų.

Šiuo metu, Rusijai pradėjus karą, tampa kaip niekad aktualu išmokti atpažinti ir kovoti su melagienomis. Šiame straipsnyje – keletas patarimų, kaip atpažinti DI sugeneruotus žmonių portretus.

Prastas stilius ar netikras žmogus?

Terminas „generuojantys konkurenciniai tinklai“ (angl. generative adversarial networks, GAN) skamba kaip iš mokslinės fantastikos filmo, bet realybė šiuo atveju ne mažiau įspūdinga. GAN – tai mašinų mokymosi modelis, kurio metu du dirbtiniai neuroniniai tinklai „varžosi“ tarpusavyje. Vienas tinklas kuria vaizdus, o konkuruojantis tinklas bando atspėti, kurie vaizdai yra tikri, o kurie ne. Pradėtas plačiau taikyti 2014 metais, šis modelis sparčiai ištobulino DI generuojamus vaizdus. Viena pažangiausių viešai prieinamų modelio atmainų „StyleGAN2” kuria štai tokius žmonių veidus.

Tiesiog trolio svajonė – susikuri paskyrą socialiniame tinkle, praturtini ją neegzistuojančio žmogaus fotografija, o po to dar pasitelki DI, kad sukurtų įtikinamus tekstus. Tačiau vis dar egzistuoja keletas požymių, kuriuos pastebėjus galima suprasti, jog fotografijoje pavaizduotas žmogus niekada neegzistavo.