Vis daugiau lietuvių elektronikos keliauja į šiukšliadėžes: ekspertai ragina keisti įpročius

Elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų srautas kasmet didėja ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje, praneša Gamintojų ir importuotojų asociacija. Priežastys įvairios – nuo naujų įrenginių atsiradimo ir trumpo gyvavimo laiko, iki augančio pragyvenimo lygio ir mados vaikymosi. Tačiau kaip užkirsti kelią, kad ateityje negyventume tarp elektroninių prietaisų atliekų?

Nors Lietuva lyginant su Vakarų Europos valstybėmis, išmeta mažiau elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų, neramina didėjantis jų kiekis.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, per 2018-2020 m. laikotarpį EEĮ atliekų, kurias gamintojai ir importuotojai pateikė Lietuvos rinkai, skaičius išaugo nuo 35,6 tūkst. tonų, iki 40,1 tūkst. tonų. Tai 12,6 procentų prieaugis – pakaktų maksimaliai pakrauti maždaug 200 papildomų krovininių sunkvežimių.

Domantas Tracevičius: svarbiausia skatinti ilgalaikį prietaisų naudojimą

Kaip pasakoja „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjas ir vadovas Domantas Tracevičius, viena iš priežasčių, kodėl turime tokią statistiką – augantis pragyvenimo lygis.

„Augant pragyvenimo lygiui perkame daugiau elektros ir elektronikos prekių, taip pat daugiau ir išmetame. Mes prisivijome gerą gyvenimo lygį, tačiau gaminame tiek pat atliekų ir surenkame mažiau, nei surenka Vakarų Europos valstybės“, – pasakoja ekspertas.

Specialistas pasakoja, kad vertinant išmetamų EEĮ atliekų kiekį reikėtų vertinti ne tik jų skaičių, bet ir patį elektronikos kiekį įrenginyje.

„Reikėtų žiūrėti į tokį elementą, kiek tose išmetamuose dalykuose yra pačios elektronikos prietaisų. Skalbimo mašina gali būti labai didelė, bet pačios elektronikos sąlyginai nedaug“, – teigia D. Tracevičius.