Lietuvių startuoliai šioje srityje neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir gamintojus aprūpina įvairia aukštos pridėtinės vertės produkcija. Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko „Saulėtekio Tech Parko“ duomenimis, šio sektoriaus įmonės Lietuvoje jau pritraukė per 180 mln. eurų investicijų ir lenkia kaimynines šalis.
Lietuva – regiono lyderė
Lietuvių inovacijos elektromobilių sektoriuje matomos ne tik vietinėje rinkoje, bet ir visame pasaulyje: šalyje kuriamos elektromobilių įkrovimo tinklui skirtos technologijos, specialūs elektriniai autobusai. Pasak Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko „Saulėtekio Tech Parko“ vadovės Laimos Balčiūnės, Lietuvos verslai siūlo įvairiausius inovatyvius sprendimus.
„Lyginant su kitomis kaimyninėmis šalimis, Lietuva yra unikali – mes turime stiprų elektrinių automobilių gamybos sektorių, kuris vykdo strateginį poslinkį nuo vidaus degimo variklių prie 100 proc. elektrinių variklių sistemų ir transporto priemonių. Žinomiausi šio sektoriaus žaidėjai – elektrinius autobusus gaminantys „Altas Auto“ bei šių metų startuolių apdovanojimų „Vilnius TechFusion Startup Awards“ nominacijoje „Technologijos gerovei“ nominuoti „Dancer Bus“.
Taip pat turime sėkmingai elektromobilių įkrovimo tinklo srityje veikiančių startuolių. Skaičiuojame, jog šio sektoriaus startuoliai yra pritraukę jau daugiau nei 180 mln. EUR investicijų. Kadangi šis sektorius sulaukia didelio investuotojų ir rizikos kapitalo dėmesio, jis ir toliau išliks populiarus visame pasaulyje“, – pabrėžia L. Balčiūnė.
Švariosios technologijos reikalauja solidžių investicijų
Kita startuolių apdovanojimų nominacijoje „Technologijos gerovei“ nominuota kompanija – „Inbalance grid“, kurianti išmanias elektromobilių įkrovimo stoteles, programinę įrangą bei vystanti savo viešąjį elektromobilių įkrovimo tinklą Baltijos šalyse ir Centrinės Europos regione. Pasak startuolio vadovo Simono Stankaus patekti į užsienio rinkas su švariųjų technologijų inovacijomis – nėra paprasta.
„Prieš žengiant į užsienio rinką, startuolis turi įrodyti, ko yra vertas. Investuotojams ir vartotojams svarbiausia – idėja bei technologijos unikalumas, tačiau kartu svarbus ir startuolio įdirbis, pasiekimai jo pirminėje rinkoje. Visa tai padeda lengviau įeiti į kitas šalis, kai jau turima realių pavyzdžių, skaičių, metrikų“, – pastebi S. Stankus.
Visgi, pasak Simono Stankaus, siekiant kurti startuolį švariųjų technologijų ar elektromobilių sektoriuje, būtina ieškoti investuotojų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje: „Nors galime pastebėti, kad švariųjų technologijų rinka dar nėra pilnai užpildyta, matome, kad tam įtakos gali turėti riboti finansai ir reikalingos didelės investicijos. Jeigu šiame sektoriuje norime kurti pokytį, kuris spręstų realias problemas, dažnai reikia investicijų ne tik į programinę, bet ir į fizinę įrangą, infrastruktūrinius sprendimus. Susiduriame su problema, kad įvairūs rizikos kapitalo fondai tokių investicijų vengia. Tačiau investuotojams reikėtų suprasti, jog vien programinė įranga klimato kaitos nesustabdys: ji nesumažins emisijų, nepagamins energijos ir nekraus elektromobilių.“
Viena pagrindinių baimių – krovimo vietos atstumas nuo namų
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 tūkst. elektromobilių, tačiau skaičiuojama, kad ateityje šis skaičius galėtų išaugti iki 200–300 tūkst. Tam būtini ir infrastruktūriniai pajėgumai, padėsiantys krautis elektromobilius ne tik tiems, kurie turi tam prieigą privačiuose namuose, bet ir daugiabučių gyventojams. Pasak „Inbalance grid“ vadovo S. Stankaus, šio startuolio misija yra padaryti elektromobilių krovimą prieinamą kiekvienam.
„Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad viena iš pagrindinių su elektromobiliais susijusių baimių – galimybių įsikrauti trūkumas. Manoma, kad gyvenantys daugiabučiuose neturės kur jų pasikrauti arba įkrovimo kaina viršys įprastu kuru varomo automobilio sąnaudas. Mes siekiame sukurti gerai išvystytą infrastruktūrą su konkurencinga krovimo kaina. Svarbu, kad miegamųjų rajonų gyventojai kelių šimtų metrų spinduliu nuo savo namų, turėtų vieša stotelę, kurioje galėtų krauti automobilius per naktį. Kai tokios galimybės bus sudarytos, gyventojai jausis saugiau ir detaliau apsvarstys galimybę įsigyti elektromobilį“, – įsitikinęs S. Stankus.
Be šio infrastruktūrinio sprendimo, startuolis sukūrė technologiją, kuri leidžia stebėti elektros tinklo apkrovas ir krauti elektromobilius dinamiškai, pagal laisvą galią: „Taip subalansuojami vartojimo pikai ir efektyviau išnaudojami resursai, kartu išvengiant viso elektros tinklo renovacijų. Be to, stoteles galime įrengti ten, kur kitu atveju būtų reikalingi dideli ir brangūs infrastruktūriniai sprendimai“, – pasakoja startuolio vadovas.
Elektriniai autobusai didina viešojo transporto galimybes
Trečioji startuolių apdovanojimų nominacijoje „Technologijos gerovei“ nominuota kompanija „Dancer Bus“ kuria inovatyvius ir aplinkai draugiškus elektrinius autobusus. Sukūrę technologiją, pagal kurią gaminamos transporto priemonės yra mažesnio svorio, jie sumažino energijos poreikį, skirtą susisiekimui mieste. Šios įmonės gamintų autobusų galima išvysti Italijos, Lenkijos, Latvijos ir Vokietijos miestuose. Pasak kompanijos vadovo Alvydo Naujėko, elektriniai autobusai vis dar yra pranašesni už dujomis arba vandeniliu varomas transporto priemones.
„Elektrinis autobusas šiuo metu jau yra pakankamai technologiškai patikimas, jo infrastruktūra stipriai pagerinta, o vienu įkrovimu nuvažiuojamas didelis atstumas (vienu įkrovimu nuvažiuoja 530 km). Pridėkime ir tai, jog kuro sąnaudos yra itin mažos (0.72 kWh/km), todėl matome, kad pasitikėjimas jais auga. Tuo tarpu vandenilis yra pakankamai nauja technologija, kuriai neturime išvystytos infrastruktūros. Neturime ir pavyzdžio, kaip ta sistema realiai veikia, o autobusai integruojasi į bendrą miesto mobilumo sistemą“, – pažymi A. Naujėkas.
Siekiant sukurti tvarų viešojo transporto tinklą, privalu priimti drąsius sprendimus. Pasak jo, būtina ne tik keisti dabartinį viešojo transporto modelį, bet ir didelį dėmesį skirti viešųjų pirkimų procesams.
„Esminė užduotis – integruoti visas judėjimo priemones į vieną sistemą. Joje turi atsirasti vietos dviračiams, paspirtukams, traukiniams ir autobusams. Pasaulio dėmesys jau kurį laiką krypsta tvaraus miestų mobilumo kryptimi, todėl pagrindinis prioritetas išlieka iniciatyva skatinti savivaldybes pripažinti, kad dujomis varomas autobusas nėra ekologiškas transportas, tad investuoti į praeities technologijas neverta. Norint padaryti viešojo transporto sistemą patrauklia ir keičiančia miestiečių judėjimo tradicijas, reikia proto, pinigų ir politinės valios. Jei trūksta bent vieno iš šių komponentų, pokytis neįmanomas“, – pastebi A. Naujėkas.
Apdovanos geriausiu startuolius
Jau penktus metus iš eilės Lietuvoje apdovanojami daugiausiai prie startuolių ekosistemos augimo prisidėję lyderiai, verslai ir aukštųjų technologijų įmonės – 2024 m. sausio 11 d. vyks startuolių apdovanojimai „Vilnius TechFusion Startup Awards“. Šiais metais startuoliai bus įvertinti penkiose kategorijose:
Ekosistemos herojus“ kategorijoje nominuoti „Tech zity“ vadovas Darius Žakaitis, „Tesonet“ vadovai Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas, moterims karjeros IT srityje padedanti siekti organizacija „Women Go Tech“, nevyriausybinė organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, verslininkas ir investuotojas Vladas Lašas.
„Metų naujoko“ kategorijoje nominuoti verslo kelionių valdymo įmonė „Hoperfy“, mokėjimų sprendimų kompanija „Monavate“, molekulinius jutiklius kuriantis startuolis „Deep Scientific“, verslo finansinių sprendimų ir išlaidų valdymo įmonė „Payhawk“ bei JAV startuolių, kuris įgyvendins akceleravimo programą Lietuvoje „Plug And Play“.
„Kylančios žvaigždės“ kategorijoje nominuoti naudotų automobilių dalių prekiavimo platforma „Ovoko“, biotechnologijų bendrovė „Atrandi Bioscience“, aukštųjų technologijų darbuotojus ruošianti kompanija „Turing College“, klimato technologijų bendrovė „Heavy Finance“ bei skaitmeninės bankininkystės platforma „myTU“.
„Metų pasiekimo“ kategorijoje nominuoti „Cyber City“ miestelio Naujamiestyje atidarymas, tiesioginio skrydžio į „Web Summit“ organizavimas ir su tuo susiję renginiai, „Tech Zity“ Vilniaus projekto, skirto startuoliams, startas, pirmasis nacionalinis IT egzaminas Lietuvoje bei Lietuvos startuolių ekosistema.
„Technologijos gerovei“ kategorijoje nominuoti vibracijų energijos generatoriaus generatoriaus kūrėjai „Viezo“, elektromobilių sprendimus ir krovimo stotelių tinklą kuriantys „Inbalance grid“, saulės elektrinių stebėjimo ir analizavimo įrankius kuriantys „Inion“, pažangius saulės jėgainių projektavimo įrankius kurianti kompanija „PVcase“ bei elektrinio viešojo transporto sprendimus siūlanti įmonė „Dancer“.
„Publikos favorito“ kategorijoje nominuoti reguliacinių technologijų startuolis „AMLYZE“, finansinių technologijų įmonėms teikiantis automatizuotus pinigų plovimo prevencijos sprendimus, verslo kelionių valdymo įmonė „Hoperfy“, geriausių pasiūlymų nakvynės vietai įvairiose platformose ieškantis įrankis „RatePunk“, į inovatyvių radijų ir elektroninių sistemų plėtrą gynybos sektoriui besispecializuojanti įmonė „RSI Europe“, Lietuvoje įkurta pasaulinė privatumo apsaugos sprendimų kompanija „Surfshark“.
„Metų startuolio“ kategorijoje nominuoti transporto priemonių istorijos patikros paslaugas teikianti įmonė „carVertical“, automatizavimo, optimizavimo, saugumo ir išlaidų valdymo platforma „CAST AI“, naudotų automobilių dalių prekybos platforma „Ovoko“, Pažangius saulės jėgainių projektavimo įrankius kurianti kompanija „PVcase“, Lietuvoje įkurta pasaulinė privatumo apsaugos sprendimų kompanija „Surfshark“.