Eteris yra antra pagal populiarumą kriptovaliuta, o jos blokų grandinė dažniausiai naudojama įvairiems kriptografiniams produktams – nuo žetonų iki NFT leidimo, sandorių tvirtinimui.
Eterio tinklas šiuo metu „kasimui“ sunaudoja iki 105 teravatvalandžių elektros per metus, panašiai, kaip Kazakstanas, vertina digiconomist.net. Lietuvai tiek elektros pakaktų kone dešimtmečiui. Tai niekaip nedera su tvaraus pasaulio siekiu.
Paruoštas atnaujinimas eteriui turėtų 99 procentais sumažinti elektros energijos sąnaudas jau šią vasarą. Atnaujinimo planas jau ne kartą atidėtas, apie jį kalbama kelerius metus, tačiau viliamasi, kad šį sykį viskas bus kitaip. Tai reikštų, kad kasėjai lieka be darbo ir pajamų.
Planuojama, kad eterio blokų grandinė pakeis algoritmą, pagrįstą įdėto darbo kiekiu (vadinamasis „proof-of-work“, PoW), į algoritmą, pagrįstą turima valiutų dalimi – tai vadinamasis „proof-of-stake“, arba PoS modelis.
Bitkoinas, pirmoji kriptovaliuta, taipogi yra pagrįsta „senuoju“ PoW modeliu, kuris remisi tuo, kad atliekamos vertės nekuriančios matematinės operacijos, švaistančios begales elektros energijos. Kuo daugiau yra kriptovaliutų kasėjų, tuo daugiau skaičiavimų reikia atlikti – taip balansuojamas pats tinklas. Niekas atėjęs su savo kompiuteriu negalėtų aplenkti viso tinklo, kad jį nulaužtų. Perimti bitkoiną ar eterį, reikėtų sukaupti maždaug pusę tinkle naudojamų skaičiavimo pajėgumų. Bitkoinui reikia dvigubai tiek elektros energijos, kiek sunaudoja eteris.