Fondą įsteigė moderniosios biotechnologijos pradininkas Lietuvoje, profesorius Arvydas Janulaitis, kuris Ateities biomedicinos fondo tikslų įgyvendinimui skyrė 10 milijonų eurų.
Steigiant fondą suformuota patarėjų taryba, kurios nariai – Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata Jarmalaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Vaiva Lesauskaitė, Lietuvos sveikatos mokslų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas, užsienio ir Lietuvos akademiniame pasaulyje pripažintas biochemikas Virginijus Šikšnys, geriausiai žinomas dėl genų redagavimo įrankio CRISPR-Cas9 atradimo ir plėtojimo, „Fizinių ir technologijos mokslų centro“ (FTMC) direktorius prof. Gintaras Valušis.
Taip pat prie fondo veiklos prisideda tokios asmenybės, kaip „MO muziejaus“ steigėjas, buvęs „Fermentas“ (dabar – „Thermo Fisher Scientific Baltics“) generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, biotechnologas, prof. Viktoras Butkus, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius, biochemikas Algimantas Markauskas bei vienos didžiausių ortopedijos technikos kompanijų Europoje „Ortho Baltic“ valdybos pirmininkas dr. Gediminas Kostkevičius.
Personalizuota medicina – kas tai?
Personalizuota medicina – tai individualizuoto gydymo modelis, kuris, remiantis žiniomis apie sergančiojo ligos molekulinį profilį (mutacijos, biomolekulių kiekio pakitimai ir kt.), realizuojamas parenkant tinkamiausius vaistus ligai įveikti, rašoma pranešime spaudai.
Šis gydymas ypatingai vertinamas kovojant su vėžiu. Siekiant Lietuvos mokslininkams suteikti daugiau galimybių įsilieti į šioje srityje vykdomus tyrimus ir spartinti personalizuotos medicinos pažangą šalyje, įsteigtas Ateities biomedicinos fondas.
Personalizuota medicina remiasi principu, kad net tos pačios ligos pasireiškimas skirtinguose pacientuose gali ženkliai skirtis ligos trukme ir eiga, organizmo pokyčiais bei atsaku į gydymą. Todėl pasirenkant gydymo taktiką reikėtų taikyti individualizuotą (personalizuotą) požiūrį į kiekvieną sergantįjį. Nors individualizuotos medicinos praktika buvo taikoma jau nuo antikos laikų, personalizuotos medicinos terminas pradėtas naudoti ne taip seniai.
Tai įvyko kokybiškai kardinaliai pasikeitus galimybėms įvertinti ligas sukeliančius pakitimus molekuliniame lygyje. Prielaidas tam suteikė naujos tyrimo technologijos – DNR sekoskaita, PGR, informacinės priemonės ir t.t. – iki tol neregėtu tempu ir milžiniškomis apimtimis leidusios kaupti žinias apie organizmą sudarančių biomolekulių struktūrą, kiekius ir funkcijas bei jų pakitimus ligų atveju.
Taip atsirado galimybė realizuoti personalizuotos medicinos modelį, atsižvelgiant į paciento molekulinį profilį, t. y. jam būdingus su liga susijusius genetinius bei kitus molekulinius ar ląstelinius požymius. Jais remdamiesi sveikatos specialistai gali iš anksto įvertinti asmens riziką susirgti konkrečia liga, pritaikyti prevencines priemones, anksti pastebėti susirgimą, nustatyti tikslią diagnozę, atrinkti tinkamiausias gydymo priemones bei toliau valdyti ligos progresavimą, atliekant nuolatinį stebėjimą. Tokiu būdu personalizuota medicina realizuoja kiekvienam žmogui adaptuotą susirgimų prevencijos ir gydymo modelį, vietoj tradicinio, orientuoto į populiacinį vidurkį. Tų modelių skirtumus iliustruoja vienas iš pirmųjų personalizuotos medicinos taikymo atvejų gydant krūties vėžį.
Naudojant gydymui vieną iš naujai sukurtų vaistų buvo nustatyta, kad jis efektyvus tik 15-30 % atvejų, o nepagijusios pacientės veltui kentėjo nuo vaisto sukeliamų šalutinių poveikių. Vis dėlto, vaistas ir toliau naudotas krūties vėžio gydymui, nes tam tikrais atvejais būdavo pasiekti geri gydymo rezultatai.
Šis pavyzdys iliustruoja tradicinį požiūrį į ligą ir jos gydymą, kai visos pacientės buvo traktuojamos kaip sergančios identiška liga – krūties vėžiu. Nors tai tiesa makro lygyje, tačiau ne molekuliniame, kadangi to paties pavadinimo vėžys skirtinguose sergančiuosiuose gali pasireikšti įvairiais molekuliniais profiliais nuo kurių gali priklausyti ir atsakas į vaistus. Vėliau pavyko išsiaiškinti, kad teigiamas vaisto efektas pasireiškia tik tais atvejais, kai sergančiųjų navikinės ląstelės yra gausiai padengtos naujojo vaisto taikiniu, baltymu HER2. Tai nustačius toliau buvo taikomas atitinkamai adaptuotas gydymas minėtu vaistu, jį skiriant tik tais atvejais, kai buvo stebimas HER2 baltymo kiekio padidėjimas.
Personalizuota medicina, šiuo metu plačiausiai taikoma onkologijoje, nulėmė ženklų provežį tokių susirgimų gydyme, kadangi kai kurių vėžių atveju pavyksta susieti vėžio molekulinį profilį su tam tikru vaisto prognozuojamu efektyvumu. Lietuvos ekspertai pritaria, kad personalizuota medicina tampa raktu į efektyvesnį pacientų gydymą.
Prognozuojama, kad personalizuotos medicinos industrija toliau augs, o jos vertė iki 2025 m. sieks 717 milijardus dolerių. Jos vystymą aktyviai palaiko Europos Sąjungos institucijos bei daug pažengusių pasaulio šalių.
Siekia stiprinti personalizuotos medicinos tyrinėjimus Lietuvoje
Ateities biomedicinos fondo steigėjas prof. Arvydas Janulaitis parodė šią iniciatyvą siekdamas suteikti papildomas galimybes Lietuvos mokslininkams įsijungti į personalizuotos medicinos tyrimus.
„Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos galimybės užtikrinti kokybišką ligų prevenciją ir gydymą strateginėje perspektyvoje taps itin priklausomos ne tik nuo finansinių galimybių, bet ir gebėjimų kūrybiškai taikyti praktikoj personalizuotos medicinos principus. Tam pasiekti šalia kitų prielaidų būtina vykdyti biomedicininius tyrimus orientuotus į personalizuotą mediciną. Manau, kad Lietuva gali ženkliau nei dabar prisidėti prie personalizuotos medicinos tyrinėjimų, tačiau šiuo metu proveržį stabdo tokių tyrinėjimų finansavimo stoka. Dėl šios priežasties Ateities biomedicinos fondas nori padėti mokslininkams, taip pat jaunajai kartai, besidominčiai šia sritimi, tuo pačiu akcentuodamas, kad mūsų šaliai aktualu tapti šios srities ženklesne nei dabar tyrimų dalimi, – pranešime spaudai pasakojo profesorius. – Tokių tyrimų išplėtimas taip pat prisidėtų prie naujų studijų programų, susijusių su personalizuota medicina, kūrimo ir tobulinimo. Be to, tikėtina, kad minėti tyrimai ne tik paspartins šio naujo gydymo modelio taikymo pažangą Lietuvoje, bet ir sukurs prielaidas naujų biotechnologijų krypčių vystymui.“
Lauks mokslininkų paraiškų dėl finansavimo galimybės
Mokslininkai, tyrinėjantys su personalizuota medicina susijusią problematiką, galės kreiptis į Ateities biomedicinos fondą.
Pretendentai kviečiami pildyti paraiškas – visa informacija apie jas pateikta Ateities biomedicinos fondo svetainėje. Paraiškos priimamos iki rugsėjo 21d.
Fondas taip pat siekia remti išskirtinių kompetencijų tyrėjus. Taip pat ir gyvenančius užsienyje jeigu, jie atvyktų dirbti į Lietuvą.
Tarp pirmųjų tokių asmenybių – Kanadoje gyvenantis Toronto universiteto mokslininkas Artūras Petronis. Ateities biomedicinos fondas A. Petroniui planuoja skirti 1.5 milijonų eurų dydžio finansavimą, kad jis galėtų pradėti darbus Lietuvoje.