„Tele2“ IT saugumo vadovas Mantas Užupis teigia, kad personalizuotas reklamas internete matome dėl daugybės priežasčių.
„Pirmiausia dėl savo socialinių tinklų profilio, kur esame nurodę savo amžių, gyvenamąją vietą ar pomėgius. Algoritmai apie mus įspūdį susidaro ir iš to, kokius puslapius ar įrašus esame pamėgę, prie kokių grupių prisijungę, kokius vaizdo įrašus peržiūrime. Taip pat prisideda ir naršymo istorija bei vadinamieji slapukai, su kuriais sutinkame atsidarydami bet kokį interneto puslapį“, – teigia M. Užupis.
Anot jo, dažnai pokalbiuose minėtų temų ir vėliau rodomų reklamų sąsaja yra paaiškinama paprasčiausiu sutapimu, ar tuo, kad ne visada prisimename, kur ir ko ieškojome internete.
„Taip pat tam įtakos gali turėti ir draugai ar šeimos nariai, jei kartu su mumis naudojasi tuo pačiu įrenginiu ar namų kompiuteriu. Dalis prieigą prie mikrofono turinčių trečiųjų programėlių gali rinkti informaciją balsu, fiksuodamos tam tikrus numatytus raktažodžius bei šią informaciją gali perduoti reklamos planavimo tikslais“, – aiškina saugumo ekspertas.
Vis dėlto, pasak jo, ne visos programėlės yra vienodai saugios ir ne visų jų kūrėjai gali vienodai laikytis privatumo taisyklių.
„Kai kurios programos, kurios turi mūsų suteiktą leidimą naudotis mikrofonu, gali klausytis daugiau, nei manome. Jei tai nėra saugi programėlė ar jos gamintojas nėra iki galo sąžiningas, jis gali ir neatskleisti viešai, kiek bei kokių tiksliai duomenų tokios programėlės renka ir naudoja.
Yra užfiksuota atvejų, kai įmonės buvo identifikuotos kaip meluojančios apie renkamus duomenis ar jų saugojimą“, – pabrėžia M. Užupis.
Jis teigia, kad oficialiai nėra jokių duomenų, jog programėlės tiesiogiai „klausosi“ mūsų pokalbių telefonu ar „gyvai“, kai telefonas tiesiog guli ant stalo.
„Pilnas pokalbių klausymasis būtų grubus privatumo pažeidimas. Tačiau kaip jau minėta anksčiau, kai kurios aplikacijos gali rinkti vadinamuosius raktažodžius ir juos perduoti reklamos tikslais. Kai kurie vartotojai yra patenkinti tuo, nes mėgsta matyti personalizuotas reklamas.
Tie, kam tai nėra priimtina, gali sumažinti duodamų sutikimų skaičių, atidžiau atsirinkti slapukus, kruopščiau tikrinti atsisiunčiamų programėlių reputaciją“, – pataria saugumo ekspertas.
Anot jo, yra žinoma, kad virtualūs asistentai nuolat pasyviai „klausosi“ aplinkos, kad spėtų sureaguoti, jei į juos kreipsimės.
„Todėl padėję telefoną ant spintelės, kai su sutuoktiniu šnekate apie pratekantį stogą, nenustebkite, kad netrukus ir socialiniuose tinkluose pamatysite atitinkamas reklamas. Be to, prisijungus su savo paskyra prie kitų įrenginių – tos pačios reklamos gali būti rodomos ir kituose prietaisuose.
Parduota informacija apie jūsų profilį su jūsų pomėgiais ir paieškos istorija, gali pasitikti su atitinkamais reklaminiais skydeliais svetainėse, kur to visai nesitikėsite“, – dėsto pašnekovas.
M. Užupis pataria, kad jei pernelyg personalizuotos reklamos erzina ar neramina, visada verta peržiūrėti duodamus sutikimus.
„Auksinė taisyklė – duodami bet kokį leidimą programėlei, pagalvokite, ar jai jo tikrai reikia, kad ji atliktų savo funkciją. Jei tikrai būtina, priėjimą prie mikrofono programėlėms verta leisti tik kai aplikacija yra naudojama (tai tinka ir kitiems leidimams, pvz., vietos nustatymo ir pan.).
Taip pat visada verta pasidomėti programėlės kilmės šalimi, jo gamintojo reputacija, panaršius išsiaiškinti, ar jie nedalyvauja tarptautiniuose duomenų nutekėjimo ar pardavimo skandaluose, pažiūrėti vartotojų atsiliepimus“, – aiškina saugumo ekspertas.
Pasak jo, anksčiau kalbamosios kalbos analizė buvo labai sudėtinga dėl prietaisų techninių galimybių.
„Dabar procesoriai yra labai stipriai pažengę, juose įdiegtas dedikuotas komponentas tik dirbtinio intelekto veiksmams ar kalbos atpažinimui, tad šiais laikais galimybių ribos yra jau plačios. Tikėtina, kad tobulėja ir tokių kalbų kaip lietuvių atpažinimas“, – teigia M. Užupis.