Aukso amžius sukčiams: kaip mobiliosios programėlės tapo pasipelnymo įrankiu?

Apsisaugoti nuo apgavikų tampa vis sudėtingiau – šiuolaikiniai sukčiai imasi vis išmanesnių priemonių, o jų akiratyje – mobiliųjų programėlių naudotojai. Tarptautiniai bendrovės „Lookout“ duomenys rodo, kad 2022 m. sukčiavimas per mobiliuosius įrenginius buvo didžiausias per visą istoriją – daugiau nei 50 proc. vartotojų bent kartą per ketvirtį sulaukė žinutės iš sukčių. „Tele2“ kredito ir rizikos kontrolės vadovas Linas Marcinkevičius sako, kad išmanių technologijų amžiuje naujų ir sunkiai atpažįstamų apgaulių tik daugės – tai lemia trys priežastys.

„Pavyzdžiui, pardavinėdamas prekę internete žmogus skelbime nurodė, kad turi bendravimo programėlę „WhatsApp“, kuria galima susisiekti ir aptarti pardavimo detales. Apsimesdamas pirkėju, sukčius programėlės pokalbių lange nusiuntė nuorodą į netikrą kurjerių tarnybos puslapį, kuriame prašoma įvesti banko sąskaitos numerį, neva, kurjeris atvyks paimti prekės ir per jį bus įvykdomas mokėjimas. Pardavėjui suvedus duomenis – iš sąskaitos nuskaitomi pinigai“, – apie naujausius sukčių metodus pasakoja Linas Marcinkevičius.

Tai tik vienas iš pavyzdžių, rodančių, kokie pažengę šiandien yra kibernetiniai nusikaltėliai. Jų scenarijai rengiami itin kruopščiai – pavyzdžiui, kurjerio tarnybos puslapyje veikianti gyvo susirašinėjimo platforma (angl. chatbot) gali atrodyti itin tikroviškai, tad nesukelia jokio įtarimo ir vartotojas į nusikaltėlių rankas pats atiduoda savo asmeninius duomenis.

Mobiliosios programėlės – itin palanki terpė sukčiams

Nusikaltėlių sumanumas skleidžiasi ne tik apgaulių scenarijų kūrybingumu, bet ir metodų pokyčiais. Skambinimas ar rašymas per mobiliąsias programėles sukčiams tapo itin palankus, o to mastai –sparčiai didėja. L. Marcinkevičiaus teigimu, tam įtakos turi kelios priežastys, leidžiančios nusikaltėliams lengviau veikti ir likti laisvėje. Viena didžiausių – anonimiškumas.

Jo užtikrinimui sukčiai įprastai naudoja „Viber“ ar „WhatsApp“ mobiliąsias programėles. Anot pašnekovo, programėlėse įvykę pokalbiai ar susirašinėjimai sunkiai susekami, tad sukčiai drąsiai tuo naudojasi.

„Paprastas skambutis iš SIM kortelės yra gerokai lengviau susekamas, policija gali identifikuoti ir gavėją, ir skambintoją. Kai skambinama ar rašoma interneto ryšiu – identifikuoti skambintojo nepavyksta, galima matyti tik jo IP adresą, kuris taip pat gali būti keičiamas, tad sukčiautojus nustatyti yra gerokai sunkiau“, – pasakoja kredito ir rizikos kontrolės vadovas.

Antra priežastis, paskatinusi sukčius aktyviau veikti per mobiliąsias programėles, kurią įvardina L. Marcinkevičius – paprastesnis pinigų išviliojimas. Naudodamiesi programėlėmis sukčiai ne tik skambina, dar dažniau siunčia žinutes, kuriose patalpina suklastotas nuorodas, neva nukreipiančias į banką. Žmogui suvedus savo duomenis pinigai nukeliauja į sukčių rankas. Tokiu būdu jiems nereikia net meluoti ir įtikinėti – užtenka, kad žmogus daug negalvojęs paspaustų ant nuorodos ir atliktų prašomus veiksmus.

Ekspertas prideda, kad didelė motyvacija sukčiams užsiimti apgaulėmis išmaniais būdais – platesnis potencialių aukų ratas. Didelė visuomenės dalis, ypač jaunesni ir vidutinio amžiaus žmonės jau atpažįsta sukčius, skambinančius tiesiog iš SIM kortelės numerio, labai dažnai kalbančius rusiškai ar skambinančius iš kitos šalies. Tokius apgavikus daugelis iškart blokuoja, tad norėdami plėsti naujų aukų ratą, sukčiai pradėjo imtis išradingesnių priemonių.

Pagrindinis sukčių tikslas – banko duomenys

Dažniausiai sukčiai stengiasi aukai sukelti jaudulį ir susirūpinimą apsimesdami, kad rašo skubiais klausimais, pavyzdžiui, iš banko ar mokesčių inspekcijos.

„Siunčiant nuorodas beveik visada siekiama, kad žmogus suvestų savo banko arba kreditinės kortelės duomenis. Klientų skundai rodo, kad tai dažniausia sukčiavimo schema. Nuoroda gali atrodyti nukreipianti į vieną iš lietuviškų bankų, tačiau atidžiau pasižiūrėjus, jos pabaigoje matosi pridėtas papildomas simbolis ar skaičiaus derinys, kuris iš pradžių gali nesukelti didelio įtarimo“, – sukčių tikslus atskleidžia pašnekovas.

Tarp sukčiautojų būdų pasipelnyti pastebimas ir apsimetinėjimas, pavyzdžiui, sporto klubais, žmonėms neva primenant apie pamirštus atlikti mokėjimus, kuriuos gali įvykdyti paspaudę netikrą nuorodą.

„Sukčiams labai pasitarnauja momentiniai mokėjimai, kuriuos įvykdžius pinigai gaunami akimirksniu ir dažniausiai pereina net per keletą kitame pasaulio krašte esančių mokėjimo platformų, kurių net nežinome. Pastebėti pavedimą galima, bet jį sustabdyti, o juolab susigrąžinti yra tikrai sudėtinga“, – pasakoja L. Marcinkevičius.

Rekomendacija vartotojams – daugiau budrumo

Visiškai apsisaugoti nuo sukčių atakų neįmanoma, nebent nuspręsite atsisakyti telefono ir kitų išmaniųjų įrenginių. Kitu atveju, lieka būti budriems ir kritiškai vertinti bet kokią ne iš draugo ar artimojo gautą žinutę ar skambutį.

Ekspertas pataria nepagailėti poros papildomų minučių ir pervedant pinigus už prekes nepažįstamam žmogui ar gavus užklausą prisijungti prie savo el. bankininkystės, kurjerio tarnybos ar kitų įstaigų. Geriau nespausti ant nuorodos, gautos žinutėje, tačiau pačiam naujame naršyklės lange susirasti norimą svetainę.

Paspaudus ant nuorodos, bet nesuvedus jokių duomenų ir puslapį išjungus, grėsmės nukentėti nuo apgavikų nėra. Visgi, apie sukčiavimo atvejį rekomenduojama pranešti mobiliojo ryšio operatoriui ir policijai telefonu 112 arba epolicija.lt portale, kad būtų pasirūpinta tolimesnių sukčių veiksmų sustabdymu.

Tačiau, jei atidarius nuorodą, prašomi duomenys buvo suvesti, būtina nedelsiant imtis veiksmų: suvedus banko kortelės duomenis – skambinti į banką ir blokuoti kortelę, suvedus slaptažodį – jį ir kitų paskyrų slaptažodžius pakeisti naujais, suvedus artimojo duomenis – jį apie tai informuoti.