Dirbtinis intelektas įmonėms padeda peržiūrėti kandidatų gyvenimo aprašymus, nusiųsti atrankos užduotis ar net vykdyti darbo pokalbius. Tiesa, nors ir sutaupoma atrankos specialistų laiko, kol kas dirbtiniu intelektu pilnai pasitikėti nerekomenduojama.
Anot Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, Lietuvoje dirbtinio intelekto technologijos kol kas labiau išnaudojamos kitose srityse.
Padeda taupyti resursus
Įdarbinimo proceso etapai, kurie įprastai priklauso nuo žmonių kompetencijos, pavyzdžiui, gyvenimo aprašymų tikrinimas ir preliminarūs atrankos pokalbiai, vis dažniau perduodami dirbtiniam intelektui.
Praėjusiais metais kas trečias Australijos darbdavys pranešė, kad vykdydamas darbuotojų atranką pasitelkė dirbtinio intelekto įrankius. Profesinis socialinis tinklas „LinkedIn“ taip pat paskelbė, kad nuo 2024 m. paleis specialų dirbtinio intelekto įrankį kandidatų atrankos palengvinimui.
Dažniausiai dirbtinis intelektas darbuotojų atrankoje naudojamas pirminiams atrankos etapams – pagal raktažodžius peržiūri kandidatų gyvenimo aprašymus ir automatiškai atrenka labiausiai tinkamus žmones.
Kai kurios bendrovės dirbtinį intelektą pasitelkia ir siųsdamos atrankos užduotis ar vykdydamos pirmuosius pokalbius su kandidatais – vietoje įprasto pokalbio galimi darbuotojai bendrauja su užprogramuotu robotu.
Anot įdarbinimo ekspertų, dirbtinis intelektas žmogiškųjų išteklių srityje naudingas dėl kelių pagrindinių priežasčių. Vadovai vis labiau stokoja laiko ir ieško būdų, kaip sutrumpinti įdarbinimo procesą.
Dirbtinis intelektas padeda greitai ir efektyviai valdyti didžiulį informacijos apie kandidatus srautą ir taip sumažina resursų, reikalingų darbuotojų atrankai, naudojimą.
Be to, naudodamas prognozuojamąją analizę, dirbtinis intelektas taip pat gal nustatyti, kurie darbuotojai turi didžiausią tikimybę palikti įmonę, įvertinti darbuotojų veiklos rezultatus ir tobulintinas sritis.
Šiemet atliktoje „Capterra“ apklausoje, kurioje dalyvavo 300 žmogiškųjų išteklių vadovų, 98 proc. apklaustųjų teigė, kad planuoja naudoti dirbtinį intelektą darbo sąnaudoms mažinti.
Žmogaus kol kas nepakeičia
Tiesa, Lietuvoje kol kas šios praktikos dar neprigijo – dirbtinio intelekto įrankiai dar nėra pakankamai pritaikyti lietuvių kalbai, todėl gali netinkamai interpretuoti darbuotojų kompetencijas.
Pasak A. Lukošiaus, mūsų šalyje kol kas nepakeičiama išlieka žmogiškoji patirtis, o dirbtinio intelekto technologijos labiau išnaudojamos kitose srityse, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio tinklo modernizacijai, gyvybės ir kitų mokslų srityse, verslo procesuose.
„Žmonės – atrankų specialistai – yra apmokyti geriausiai įvertinti kandidatus pagal organizacijai reikalingus kietuosius įgūdžius, bet tuo pačiu įvertinti ir minkštuosius įgūdžius, taip pat žmonių vertybinį bei kultūrinį atitikimą įmonei bei kitus svarbius aspektus“, – pastebi A. Lukošius.
Vis dėlto, anot, kai kurie dirbtinio intelekto sprendimai žmogiškųjų išteklių veikloje jau taikomi.
„Pavyzdžiui, „Tele2“ sukūrė virtualų dirbtinio intelekto asistentą, kuris padeda atsakyti į dažniausiai darbuotojams kylančius personalo srities klausimus – apie atostogų tvarką ar Darbo kodekso normas“, – teigia A. Lukošius.