Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, sako, kad prieš daugiau nei šimtmetį pasirodęs QWERTY išsprendė opią mechanine spausdinimo mašinėle rašiusių žmonių problemą, o iki šių dienų dar niekam nepavyko sukurti geresnės alternatyvos.
Pradžią davė rašomoji mašinėlė
„Kompiuterio klaviatūra tapo svarbiu įrankiu kasdieniame gyvenime, leidžiančiu bendrauti, dirbti ir žaisti. Jos istorija glaudžiai susijusi su technologijų ir komunikacijos raida – nuo pirmųjų mechaninių rašomųjų mašinėlių iki pažangių šiuolaikinių klaviatūrų.
Vienas iš patvariausių ir labiausiai atpažįstamų klaviatūros išdėstymų yra QWERTY – raidžių seka, puikiai atpažįstama daugeliui kompiuterių naudotojų, bet atsiradusi ne šiaip sau“, – sako Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas.
Pasak jo, kompiuterio klaviatūros istorijos pradžia galima laikyti rašomosios mašinėlės išradimą XIX amžiuje. Iki rašomųjų mašinėlių rašytiniai dokumentai buvo rengiami ranka, o tai buvo lėtas ir neretai klaidų taisymo kupinas procesas.
Rašomosios mašinėlės išradimas suteikė galimybę mechaniniu būdu atspausdinti ženklus ant popieriaus ir tapo dideliu šuoliu rašytinės komunikacijos istorijoje. Pirmoji komerciškai sėkminga rašomoji mašinėlė – išradėjų C. Sholeso ir C. S. Gliddeno rašomoji mašinėlė – buvo užpatentuota 1868 m. ir vėliau parduota su „Remington No. 1“ prekių ženklu.
QWERTY – seka, išsprendusi problemą
Ankstyvosiose rašomosiose mašinėlėse, tarp jų ir „Remington No. 1“, buvo naudojamas QWERTY klaviatūros išdėstymas, pavadintas pagal pirmąsias šešias raides viršutinėje klaviatūros eilutėje. Rašomosios mašinėlės išradėjas Christopheris Sholesas QWERTY išdėstymą sukūrė siekdamas išspręsti konkrečią problemą: rašant mašinėle dažnai užstrigdavo mechaninės rankenos, smūgiuojančios į popierių.
C. Sholesas išdėstė klavišus taip, kad dažniausiai naudojamos raidžių poros būtų atskirtos, taip sumažinant užstrigimą. Toks išdėstymas sulėtino rašymo tempą ir tolygiai paskirstė raides po visą klaviatūrą, todėl išvengta dažnų užsikirtimų.
„QWERTY išdėstymas ilgainiui tapo rašomųjų mašinėlių, o vėliau ir kompiuterių klaviatūrų standartu. Populiarėjant rašomosioms mašinėlėms, žmonės priprato prie QWERTY išdėstymo, todėl alternatyviems išdėstymams buvo sunku įsitvirtinti. QWERTY klaviatūros žinomumas ir paplitimas buvo esminiai veiksniai, lėmę tolesnį jos naudojimą“, – sako A. Lukošius.
Alternatyvos sėkmės nesulaukė
Nepaisant to, kad visiškai dominavo QWERTY klaviatūros išdėstymas, XX a. buvo sukurta keletas alternatyvų. Viena iš žymiausių yra Augusto Dvorako supaprastintoji klaviatūra, kurios išdėstymu siekta padidinti spausdinimo greitį ir tikslumą. Joje dažniausiai pasitaikančios raidės ir raidžių deriniai buvo išdėstyti ten, kur geriausiai pasiekia stipriausi žmogaus pirštai. Vis dėlto, šiam bandymui nepavyko išstumti QWERTY lyderystės.
Kompiuterių amžiuje klaviatūrų technologijų srityje įvyko revoliucija. Mechanines klaviatūras pakeitė elektroninės klaviatūros, kurios dabar dažniausiai naudojamos nešiojamuosiuose ir stacionariuose kompiuteriuose. Šiose moderniose klaviatūrose galima pamatyti ir tokios funkcijos kaip apšviesti klavišai ir belaidžio ryšio technologijos palaikymas. Vis dėlto, net ir jose QWERTY išdėstymas išlieka pagrindiniu standartu.
„QWERTY klaviatūros išdėstymas išsilaikė daugiau nei šimtmetį ir, panašu, kad ir toliau gyvuos tol, kol kas nors nesugalvos geresnio būdo perteikti mintis ekrane“, – svarsto A. Lukošius.
