L. Ališauskas teigia, kad praėjus NATO viršūnių susitikimui, Lietuvos kibernetinį saugumą vertina teigiamai.
„Su komanda ir partneriais džiaugiamės rezultatais. Nepaisant triukšmo, atlaikėme visus iššūkius, o jų per visą savaitę tikrai buvo nemažai“, – teigia jis.
Vis dėlto, besibaigiant renginiui, socialiniame tinkle „Telegram“ pasirodė informacija apie galimai nutekintus duomenis, susijusius su NATO renginio organizavimu.
„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl informacijos nutekinimo. Daugiau negaliu komentuoti, tačiau gera žinutė ta, kad tai nėra pirmas ar išskirtinis incidentas. Padedame Kriminalistinių tyrimų centrui tirti šį incidentą, kai jis bus ištirtas, jie tai pristatys“, – aiškina pašnekovas.
Anot jo, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) per metus bendrai fiksuoja apie 4 tūkstančius kibernetinių atakų.
„Tačiau NKSC nepajėgus fiksuoti visko, kas vyksta kibernetinėje erdvėje. Mūsų pajėgumai yra nukreipti į Lietuvos kritinę infrastruktūrą: energijos, vandens tiekimą, eismo reguliavimą, o prioritetas – stebėti įmones, teikiančias šias paslaugas, ir reaguoti, jei kas nutiktų. Taip pat yra kritiškai svarbių privačių kompanijų, pavyzdžiui, interneto paslaugų tiekėjai, kurių veiklai sutrikus turėtume labai didelį poveikį visai Lietuvai“, – dėsto kibernetinio saugumo centro direktorius.
Pasak jo, šiuo laikotarpiu NKSC fiksavo daug „DDoS“ atakų (liet. paskirstytoji aptarnavimo perkrovos ataka).
„Tokio pobūdžio kibernetines atakas šiandien jau mokame atpažinti ir žinome, ką su jomis daryti. Organizacijos, kurios turi tinkamas apsaugas, jų net nepajunta – mato faktą, kad tai vyksta, tačiau efekto kaip ir nėra. Tačiau įsilaužėlių tikslas nėra sutrikdyti, bet atkreipti dėmesį.
Iš tiesų įsilaužėliams nerūpi galutinis efektas, jei po 10 minučių veikla ar paslaugos buvo atstatytos. Jiems pakanka nufotografuoti ir atsiskaityti užsakovams, o mes jiems padedame dar labiau, jei skiriame tam per daug dėmesio“, – aiškina L. Ališauskas.
Tuo tarpu D. Drakickas pastebi, kad sukčius labiausiai vilioja gyventojų finansiniai ištekliai.
„Beveik visą laiką galutinis tikslas yra pasiekti asmens pinigus. Dažniausiai pasitaikiusios atakos: kenkėjiška programinė įranga, fišingas, kai „užmetami tinklai“ ir stebima, kas užkibs. Įdomu tai, kad tai nėra nukreipta į konkretų žmogų, bandoma masės būdu pagauti. Taip pat bandoma išnaudoti žmonių kompiuterių resursus, interneto resursus, vykdyti kenkėjiškas veiklas“, – vardija jis.
Pasak specialisto, per dvi dienas, kai vyko pagrindinis renginys, bendrovė, teikianti interneto apsaugos paslaugą, sustabdė apie 1,6 milijono atakų.
„Svarbu paminėti, kad tai yra šiek tiek kitokios atakos, nei fiksuoja NKSC. Jeigu įrenginys yra užkrėstas kenkėjiška programine įranga ir bando persiųsti duomenų srautą, tai mūsų produktas jį užblokuoja. Jeigu žmogus neapsaugo įrenginio, tai tų incidentų yra daugiau. Be interneto apsaugos reikia papildomų apsaugų – įsirašyti antivirusinę programą ir pan.“, – dėsto pašnekovas.
L. Ališauskas antrina, kad atsparumas kibernetinėms atakoms „gimsta“ iš kompleksinių priemonių.
„Nėra vieno sprendimo, kuris mus išgelbėtų ar padarytų atspariais. Tačiau noriu pasidžiaugti labai glaudžia ir efektyvia partneryste tarp viešojo sektoriaus institucijų, atsakingų už kibernetinių atakų prevenciją, ir interneto paslaugų tiekėjų, atsakingų už jų stabdymą. Kartu sukurtas mechanizmas yra labai efektyvus“, – teigia kibernetinio saugumo ekspertas.
Anot jo, dar viena svarbi ir dažnai efektyvi priemonė – edukacija.
„Mūsų specialistai kartu su kitomis organizacijomis rengia fišingo kampanijas. Tai yra treniravimosi būdas, kai atkreipiamas dėmesys, ugdomas gebėjimas atpažinti net ir labai profesionaliai parengtą žinutę. Tiesa ta, kad nusikaltėliai sukuria labai įtikinamas žinutes ir taip manipuliuoja visu spektru žmogaus savybių, o pastaruoju metu jiems padeda ir dirbtinis intelektas“, – teigia jis.
D. Drakickas priduria, kad įrankiai, kurie padeda mūsų kasdieniam gyvenime, padeda ir sukčiams.
„Dažniausiai tas sukčius, kuris bando apgauti Lietuvos gyventoją, pats yra kitame pasaulio krašte ir jam reikia tų įrankių, kad jis galėtų sudėlioti įtikinamą žinutę. Kuo daugiau atsiranda įvairių įrankių, tuo lengviau įgyvendinti scenarijus, kuriais bandoma apgauti gyventojus“, – perspėja specialistas.