Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, pastebi, kad atsiradęs prieš 50 metų, el. paštas iki šiol išliko viena pagrindinių nuotolinio bendravimo formų, tačiau iššūkį kelia kibernetinės grėsmės.
Pirmasis el. laiškas
Elektroninių pranešimų sąvoka atsirado anksčiau nei tai, ką šiandien paprastai vadiname el. paštu. XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje Masačusetso technologijos institute (MIT) sukurta dalijimosi sistema leido naudotojams palikti vienas kitam pranešimus bendrame diske.
Tačiau tikroji el. pašto kilmė siejama su „ARPANET“ (Pažangiųjų mokslinių tyrimų projektų agentūros tinklas) atsiradimu – šiuolaikiniu interneto pirmtaku. Pirmuoju žmogumi, 1971 m. išsiuntusiu el. laišką, laikomas kompiuterių inžinierius Ray Tomlinsonas, dirbęs prie „ARPANET“ projekto.
„Pagrindinė R. Tomlinsono užduotis buvo rasti būdą, kaip tinkle „ARPANET“ leisti naudotojams siųsti pranešimus vienas kitam iš to paties kompiuterio. Pirmasis el. laiškas buvo bandomasis, siunčiamas tame pačiame tinkle, o tikslaus jo turinio neatsimena ir pats siuntėjas. Bet reikšmingiausias šioje istorijoje ir nebuvo turinys. Šis momentas reikšmingas dėl mokslininko įdiegtos naujovės – simbolio „@“, skirto vartotojo vardui ir kompiuterio vardui atskirti. Šis simbolis tapo svarbiausiu el. pašto adresų elementu, naudojamu ir šiandien“, – sako A. Lukošius.
Naudojimą praplėtė internetas
Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose elektroninis paštas iš esmės tebuvo tekstinė terpė. Vartotojai el. paštą pasiekdavo keičiantis žinutėmis formatu, primenančiu šiandieninį paprastąjį tekstą. Šis laikotarpis padėjo pagrindus tokiems el. pašto standartams kaip SMTP („Simple Mail Transfer Protocol“) ir POP („Post Office Protocol“), kurie iki šiol yra svarbūs el. pašto veikimui.
Paplitus asmeniniams kompiuteriams, atsirado elektroninio pašto platformos, pritaikytos platesniam naudojimui. Tarp tokių – „Eudora“ ir „Microsoft Outlook“. Juose buvo prieinamos tokios funkcijos, kaip aplankai ir adresų knygos, pagerinusios bendrą naudotojo patirtį. Vis dėlto, laiškų siuntimas vyko per tarpusavyje susietus stacionarius įrenginius, tad el. pašto naudojimas buvo ribotas.
XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje suklestėjo internetas, o el. paštas tapo pagrindine nuotolinio bendravimo forma. Naudodamiesi internetu žmonės pagaliau galėjo el. pašto paslaugas pasiekti bet kuriuo internetą palaikančiu įrenginiu. Šis pokytis tapo šiandien mums pažįstamo internetinio el. pašto pradžia.
Didėjant interneto greičiui ir tobulėjant technologijoms, el. pašto galimybės toliau plėtėsi. 2000-ųjų pradžioje į el. laiškus imta integruoti paveikslėlius, garso ir vaizdo įrašus. Ėmė populiarėti el. pašto rinkodaros kampanijos – laiškais siunčiamos reklamos, naujienlaiškiai. Be to, 2000-ųjų viduryje atsiradus išmaniesiems telefonams, el. pašto naudojimas tapo dar paprastesnis, o 2004 m. visuomenei buvo pristatyta iki šiol populiariausia el. laiškų platforma „Gmail“.
Dėmesys saugumui
Pasak A. Lukošiaus, šiandien el. paštas yra neatsiejama asmeninio ir profesinio bendravimo dalis. Tokios platformos kaip „Gmail“, „Outlook“ ir kitos yra nuolat tobulinamos, į jas įtraukiamos pažangiausios technologijos, kad būtų patenkinti kintantys naudotojų poreikiai.
„Vis dėlto, dabar didžiausiu iššūkiu tampa ne technologinė elektroninių laiškų siuntimo pusė, o šių platformų saugumas. Kadangi el. paštas plačiai naudojamas asmeniniam ir profesiniam bendravimui, tapo itin svarbu apsaugoti jame esančią jautrią informaciją nuo neteisėtos prieigos, sukčiavimo atvejų ir kitų kenkėjiškų veiksmų“, – pastebi ekspertas.
Jo teigimu, kibernetiniai nusikaltėliai randa vis labiau įtikinamų būdų apgauti žmones siųsdami el. laiškus su kenksmingomis nuorodomis, o pačioms platformoms juos užblokuoti pavyksta ne visada. A. Lukošius pataria apsvarstyti ir papildomas apsaugos internete priemones.