„Tam, kad tinklo pakraščio debesija apskritai funkcionuotų yra reikalingas 5G ryšys. Tad dabar, vykstant aktyviam šio ryšio plėtros etapui, vis labiau skleidžiasi ir tinklo pakraščio debesijos potencialas. Didelėms įmonėms ji reikalinga norint sparčiai apdoroti ir patalpinti kritinę informaciją specializuotame serveryje, o vartotojų atžvilgiu ji bus dar plačiau panaudojama, kadangi dabar atsiranda didesnė paklausa savaeigėms transporto priemonėms ar papildytos realybės žaidimams“, – aiškina „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas dr. Evaldas Stankevičius.
Evaldas Stankevičius

Kas iš tikrųjų vyksta, kai naudojatės „Google Maps“?

Kaip sako fizikos mokslų daktaras E. Stankevičius, didžioji dalis išmaniųjų įrenginių sukurti taip, kad duomenys būtų apdorojami ne pačiame įrenginyje, o kažkur serveriuose arba debesijose. Tokiu veikimo principu paremtos jums gerai žinomos aplikacijos. Viena jų – „Google Maps“.

Kai suvedate adresą, kur norite nuvykti, programėlei visai nėra prasmės jūsų telefone turėti informaciją apie viso pasaulio geografines vietas. Tai reiškia, kad išmanusis nusiunčia užklausą į specializuotą, šiuo atveju, „Google Maps“ serverį, kuris iš milžiniškos duomenų bazės suformuoja geriausią maršrutą iki nustatytos vietos.

Tačiau tol, kol jūsų telefone jums formuojamas maršrutas, prabėga kelios sekundės. Jūs to galimai net nepastebite, kadangi daugelyje aplikacijų toks vėlinimas yra visiškai normalus ir įprastas. Tačiau jeigu šis procesas užtrunka ilgiau nei kelias sekundes, gali būti, kad į tai jau atkreipsite dėmesį. Tam tikrose aplikacijose ši delsa yra per ilga.
Evaldas Stankevičius

Kas yra „Edge computing“ technologija?

Egzistuoja daug reiklesnių aplikacijų, kurių veikimo principas paremtas virtualia ar papildytąja realybe. Tai reiškia, kad šios aplikacijos sukurtos remiantis tinklo pakraščio debesija, todėl net ir kelių sekundžių delsa jose negalima. Kitaip tariant, šios pakraščio debesijos yra specializuoti serveriai, kuriuose talpinama kritinė, jautri informacija. Jai reikalingas greitas, realiuoju laiku vykstantis duomenų apdorojimas.

Tokiu principu veikia, pavyzdžiui, savaeigiai automobiliai. Kadangi šie automobiliai vairuoja patys, jiems reikalinga dabar pat (milisekundžių greičiu) atsinaujinanti informacija apie tai, kokios kliūtys laukia kelyje. Tam, kad tai būtų įmanoma, būtina įkurti šios technologijos prieigos taškus prie bazinių stočių, kurios būtų kur nors netoliese ir nuolat atnaujintų informaciją.

Kaip 5G paskatins šios technologijos raidą?

Funkcionalumo požiūriu tinklo pakraščio debesija veikia panašiai kaip ir įprasta debesija. Kaip pasakoja VILNIUS TECH prof. dr. A. Medeišis, globaliai debesijos yra labai lanksčios, kadangi paprasta dinamiškai reguliuoti jų talpą. Pirmiausia galima įsigyti vieną gigabaitą atminties, o jeigu prireiktų, tuomet padidinti debesijos talpą. Anksčiau kiekviena įmonė turėdavo daug tokių serverių: vienas būdavo skirtas elektroniniam paštui, kitas svetainei, o dar kitas – specifinėms aplikacijoms.

Vadinamosios industrinės aplikacijos, kurios naudojamos įvairiose pramonės srityse (oro uostuose, sveikatos priežiūros ar žaidimų industrijose) bus labai svarbios tada, kai atsiras dar didesnė paklausa savaeigiams robotams ar savaeigėms transporto priemonėms. Tačiau tam, kad jos veiktų, atitinkamai reikalingas 5G ryšys. Kaip sako VILNIUS TECH profesorius, pirmiausia šią technologiją pradės naudoti stambūs, industriniai klientai, o vėliau jos taps paklausios ir privačiuose 5G tinkluose.
5G ryšys

„Vis augantis poreikis įvairioms interaktyvioms paslaugoms lemia tai, kad didėja ir paklausa tinklo pakraščio debesijai. Ši technologija pravers tuomet, kai automagistralėje bus paleisti savaeigiai sunkvežimiai. Tuomet atitinkamai operatoriai prie bazinių stočių įrengs šios technologijos instaliacijas-serverius, kuriems bus reikalingas spartus apdorojimas, labai greita reakcija“, – aiškina profesorius.