„Technologijos savaime negarantuoja tvaresnės aplinkos kūrimo, tačiau teisingai jas naudojant, galima prisidėti prie švaresnės aplinkos puoselėjimo. Pavyzdžiui, didieji duomenys gali padėti išmatuoti savo poveikį aplinkai ir energijos naudojimo efektyvumą, su 5G ryšiu galima efektyviau valdyti transporto srautus ir sumažinti transporto sukeliamą oro taršą, o dėl daiktų interneto galima stebėti ozono sluoksnio tankio pokyčius, kurie padeda mokslininkams geriau suprasti ozono sluoksnio dinamiką ir prognozuoti jo būklės pokyčius ateityje“, – sako Gediminas Jankauskas, „Data Atlas“ produkto vadovas ir „Tele2“ didžiųjų duomenų mokslininkas.
Tad kokios technologijos gali būti naudingos kovojant su klimato kaita?
Žmonių sąmoningumo skatinimas. Išmaniosios technologijos, internetas ne tik palengvina kasdienybę, bet ir skatina kiekvieno sąmoningumą. Šie dalykai padeda kur kas lengviau pasiekti informaciją apie tvaresnį gyvenimo būdą, sąmoningumą ir elgesį, kuris yra palankesnis aplinkai. Tą padaryti galima ir išmaniųjų programėlių pagalba. Pavyzdžiui, išmaniosios programėlės gali valdyti namų ar biuro įrenginius, taip sumažinant energijos sąnaudas, jų pagalba galima rasti receptų, kuriuose lengvai panaudosite namuose esančius maisto likučius, naudingos informacijos apie atliekų rūšiavimą ir t. t.
Oro kokybės stebėsena. Daiktų internetas, arba kitaip internetu sąveikaujantys įrenginiai, gali pasitarnauti oro kokybės stebėsenai miestuose. Ši informacija gali būti naudinga įvairioms aplinkos apsaugos programoms ir moksliniams tyrimams bei įgyvendinant veiksmingas priemones skirtas oro taršos mažinimui.
Energijos taupymo technologijos. Daiktų internetas jau dabar yra dažnai naudojamas, siekiant efektyviau valdyti energiją. Šiuolaikinės pastatų, transporto priemonių ir prietaisų valdymo sistemos, paremtos daiktų internetu mažina bereikalingą energijos švaistymą. Pavyzdžiui, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų, vandens, elektros išteklių valdymas pagal realaus laiko duomenis gali ženkliai sumažinti jų sunaudojimą. Tai galima padaryti tik specialių jutiklių ir daiktų interneto pagalba.
Atsinaujinančių energijos šaltinių valdymas ir geresnis atliekų tvarkymas. Daiktų internetas suteikia galimybę kontroliuoti ir valdyti atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės ar vėjo jėgainės. Šios technologijos dėka gali būti didinamas švarios energijos gamybos efektyvumas. Daiktų interneto jutiklių pagalba jau dabar galima stebėti ir konteinerių bei šiukšlių surinkimo sistemų užpildymą, optimizuoti maršrutus ir taip sumažinti transporto išmetamųjų dujų kiekį.
Anot G. Jankausko, skatinti aplinką tausojantį elgesį padeda ir didieji duomenys. Jais remiantis galima daryti įžvalgas apie tai, kokią žalą žmogaus sukurtos technologijos daro aplinkai, pavyzdžiui, ar eikvoja vandenį, papildomą energiją, išleidžia toksinus, taip pat pamatuoti sukuriamo anglies dvideginio lygį. Didieji duomenys gali sprendimų priėmėjams parodyti, kaip žmonijos veiksmai daro žalą aplinkai. Tai atveria galimybes rinktis tvaresnius sprendimus ir net sumažinti žalą ar jos išvengti.
Elektrinės transporto priemonės ir transporto srautų valdymas. Dar vienas būdas padedantis mažinti oro taršą – elektriniai automobiliai, viešasis transportas su elektros varikliais bei transporto srautų valdymas.
Elektriniai automobiliai veikia elektriniu varikliu, kuris neturi išmetamųjų teršalų, tai padeda sumažinti oro teršalų kiekį atmosferoje. Elektriniai automobiliai taip pat yra efektyvesni energijos naudojimo atžvilgiu. Energijos perteklių jie gali konvertuoti į judėjimo energiją, o tai padeda sumažinti energijos švaistymą.
Naudojantis 5G ateityje bus valdomi ir transporto srautai, mažinamos spūstys miestuose ir išmetamųjų dujų kiekis. Ši technologija jau yra taikoma pasaulio megapoliuose, pavyzdžiui, Singapūre. Singapūras naudoja elektroninę kelių kainodaros sistemą, kuri naudodama specialius bilietus stebi realiojo laiko eismo duomenis ir taip valdo eismo spūstis.
Pokyčio imasi ir technologijų verslai
Technologijų sektoriaus įmonės ir pačios imasi vis ryžtingesnių įtakos aplinkai mažinimo žingsnių. Pavyzdžiui, „Tele2“ neseniai užsibrėžė įgyvendinti tikslą iki 2030 metų išmetamų teršalų kiekį sumažinti perpus, o iki 2050 m. pasiekti nulinę emisiją. Įsipareigodama mažinti aplinkos pėdsaką, bendrovė prisijungė prie iniciatyvos „Exponential Roadmap Initiative“, vienijančios įvairių sektorių bendroves.
Šių metų birželį ji paskelbė ir apie kitą su tvarumu susijusią žinią – ketina iki 2030 m. perdirbti arba antram gyvenimui prikelti net 30 proc. savo anksčiau parduotų mobiliųjų telefonų. Toks sprendimas įsigaliojo visos grupės lygiu, atsižvelgiant į sektoriui kylantį globalų iššūkį – eksponentiškai augantį elektronikos atliekų kiekį.