„Kaip vienas iš didžiausių finansų rinkos dalyvių, esame įsipareigoję prisidėti prie tvaresnės ekonomikos plėtros ir tvarumo transformacijos įvairiuose verslo sektoriuose skatinimo, įskaitant ir žemės ūkį. Šis sektorius yra ypatingai pažeidžiamas dėl klimato kaitos rizikų ir tiesiogiai priklauso nuo gamtinių sąlygų. Tuo pačiu veiklos šiame sektoriuje turi didelės įtakos gamtos ekosistemoms ir nacionalinių emisijų lygiui. Todėl tvarumo svarba žemės ūkio sektoriuje yra labai didelė,“ – sako „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.
Norėdami pasinaudoti geresnėmis finansavimo sąlygomis, ūkininkai turės pateikti tvaraus ūkininkavimo sertifikatą, kuris suteikiamas naudojantis Estijos startuolio „eAgronom“ siūlomu sprendimu, atitinkančiu ES Taksonomijos rėmuose pasiūlytus tvarumo kriterijus žemės ūkio sektoriui.
Kaip pažymi A. Sagatauskas, išduodant sertifikatą bus vertinamos CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Jei emisijos, kylančios iš energijos sunaudojimo, sudaro daugiau nei 20 proc. visų ūkio emisijų, penkerių metų perspektyvoje jos turės būti mažinamos 10 proc.
Ūkininkas taip pat turės įsipareigoti bent 5 metus vykdyti sėjomainą, nedirbti durpynų, siekiant neprarasti dirvožemio organinės anglies. Natūralioms ekosistemoms apsaugoti bus taikomas įsipareigojimas išlaikyti daugiametes pievas, o pelkes išlaikyti tokias, kokios jos yra, arba paversti jas pievomis. Ūkininkai taip pat turės taikyti dirvožemio ardymą mažinančius jo tvarkymo metodus, kontroliuoti tręšimui ir augalų apsaugai naudojamų produktų kiekių tikslumą.
„Dėl tvaraus finansavimo besikreipiantys ūkininkai, kurie atitiks pirminį įvertinimą dėl finansavimo, gaus 2 finansavimo pasiūlymus – įprastos paskolos ir su tvarumu susietos paskolos. Nusprendę pasirinkti su tvarumu susietą finansavimą, ūkininkai bus nukreipti į „eAgronom“ platformą, kurioje galės pasirašyti paslaugų sutartį, įsigyti sertifikavimo paslaugą ir pradėti sekti aktualius rodiklius“, − komentuoja „Swedbank“ atstovas.
Startuolis „eAgronom“ ūkių pažangai stebėti pasitelkia palydovines nuotraukas, telematikos sprendimų integraciją į žemės ūkio techniką ir ūkio valdymo sistemų programinę įrangą. Remiantis surenkamais duomenimis, suformuojamos ataskaitos, sekamas progresas ir suteikiamas Tvaraus ūkio sertifikatas.
Pasak A. Sagatausko, tai puikus pavyzdys tvarių inovacijų, kurios prisideda prie naujos kartos finansavimo sprendimų.
„Nusistatę tvarumo tikslus ir jų siekti įsipareigoję ūkininkai galės pasinaudoti palankesnėmis sąlygomis įsigydami žemės ūkio techniką, žemės ūkio paskirties žemę, finansuodami apyvartinį kapitalą ar infrastruktūros plėtros projektus“, − sako „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.
Žemės ūkio sektorius Lietuvoje užima trečią vietą po transporto ir energetikos sektorių pagal klimato kaitą skatinančias emisijas. Žvelgiant į pastaruosius tris dešimtmečius, šiame sektoriuje padaryta didžiulė pažanga, o jo emisijų lygis nuo 8,6 mln. tonų 1990-aisiais sumažėjo iki maždaug 4,5 mln. tonų.
„Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus, žemės ūkio sektoriaus emisijas iki 2030 m. reikės sumažinti apie 12 proc., ir tai sudaro apie 0,5 mln. tonų per metus. Toks emisijų sumažinimo tikslas yra pakankamai realus, jis nereikalauja didelių revoliucinių pokyčių ūkininkavimo veikloje“, – pastebi A. Sagatauskas.
„Swedbank“ atstovo teigimu, nacionalinius emisijų mažinimo tikslus žemės ūkio sektorius turėtų sėkmingai pasiekti, pasitelkęs žemesnes emisijas generuojančią įrangą ir technologijas, atsinaujinančios energetikos šaltinius ir įvairias ūkininkavimo inovacijas. Pavyzdžiui, tiksliau ir efektyviau panaudojant trąšas, ieškant joms organinių alternatyvų, pasitelkiant pažangesnes augalų veisles, labiau atsižvelgiant į biologinės įvairovės ir gamtinių ekosistemų išsaugojimą.
Su tvarumu susietas finansavimo pasiūlymas ūkininkams yra dalis „Swedbank“ veiksmų, nukreiptų į tvarios ekonomikos skatinimą. Bankas ne tik mažina savo tiesiogines emisijas, bet ir siekia nukreipti kuo daugiau finansavimo bei investavimo lėšų į tvarius sprendimus.
„Swedbank“ žaliųjų paskolų verslui portfelis jau siekia daugiau nei 334 mln. Eur, į tvarius verslus nukreiptos pensijų fondų investicijos perkopė 2 mlrd. Eur, o daugiabučių renovacijai Lietuvoje bankas iki šiol yra skyręs apie 133 mln. eurų.