Arklius keičiame vienaragiais, ar paveš: ekonomistė įvardijo, kokių raumenų Lietuvai vis dar trūksta

Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pakvietė retrospektyviai apžvelgti, kaip vystosi Lietuvos ekonomika ir kokių raumenų jai trūksta, kad kelionė ir toliau tęstųsi sėkmingai. Įvertinusi, kokius iššūkius jau įveikėme, specialistė pamėgino identifikuoti receptą, kuris veiktų ilguoju laikotarpiu. „Konkurencingumo lenktynės: arklius keičiam vienaragiais, ar paveš?“ – retoriškai klausė ekonomistė ir pažymėjo, kad informacinių technologijų sektorius yra vienas tokių, kuriame Lietuvai pavyko išvystyti neprastą pagreitį, tačiau Estija mus lenkia, nors yra perpus mažesnė ekonomika. O juk norint kažkur nubėgti reikia skuosti kur kas greičiau nei kiti.

„Ekonomika – ne matematika. Tai – ne tikslus mokslas. Turime reikalą su makro organizmais, kurie priklauso nuo istorinės patirties, ekonominės struktūros, kultūrinių, religinių specifikų. Todėl sėkmės formulių nenukopijuosi – jas turime išsigvildenti patys ir išsigryninti. Tai dažniausiai vyksta „bandau-darau“ principu. Tačiau visada sveika stabtelti, grįžtelėti atgal ir pažiūrėti, o kaip gi mums sekėsi iki šiol? Kaip vystėsi mūsų šalis, kokius lokomotyvus, kokius variklius sugebėjome įvaldyti? O ta mūsų kelionė išties buvo įspūdinga, sudėtinga, kupina įvairių išbandymų. Bet, panašu, sėkminga“, – samprotavo I. Genytė-Pikčienė.

Vienas pagrindinių šalies gerovės matų – bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rodiklis nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje pašoko nuo 33 iki beveik 90 proc. ES vidurkio.