Ambicingi planai dėl mažųjų reaktorių pažadino ir lietuvius: ar sugrįš branduolinė energetika

Lenkai stato, estai nori statyti, suomiai ką tik paleido didžiulį branduolinį reaktorių, netgi Europos Komisija įsipareigojo remti mažųjų modulinių reaktorių tyrimus. O ką Lietuva? „Po to nelemto referendumo“ rankos čia taip ir liko nuleistos, nors turime įdirbį ir pradėtume ne nuo nulio, stebisi naujo branduolinio renesanso besitikintys ekspertai. Bet ar tikrai mums to reikia, klausia kritikai, – jei verslas nori, tegu pats ir statosi. Verslas gal ir statytų, bet žiūri į valstybę ir laukia bent „palaiminimo“.

Lietuvos branduolinės energetikos asociacija jau kurį laiką merdėjo, tačiau prieš metus branduolinės energetikos „fanatikai ir simpatikai“ vėl ėmė burtis drauge, įvertinę pasiektą technologijų proveržį ir kitų šalių pradėtus projektus, paaiškina asociacijos vadovas Osvaldas Čiukšys.

Nereikia toli dairytis.

Lenkijoje vykdomas projektas, kurio metu planuojama įrengti 10 mažųjų branduolinių reaktorių, jų bendra galia siektų 200 megavatų. Kitas projektas Lenkijoje – 10 mažųjų „BWRX-300“ dizaino reaktorių, dėl kurių kreipėsi koncerno „PKN Orlen“ ir SGE bendra įmonė, čia bendra galia siektų jau 3000 megavatų, tiek pat, kiek du buvusios Ignalinos atominės elektrinės blokai, rašė LOGIN.LT.

Ir Estijos Finansų ministerija nustatė keturias potencialias vietas Estijoje, kuriose galėtų būti pastatyta tokia maža atominė elektrinė, pranešė „Verslo žinios“.

Europos Komisija deklaravo – rems mokslinius tyrimus ir inovacijas branduolinės saugos srityje, mat mato mažuosius modulinius reaktorius kaip vieną iš perspektyvių galimybių pakeisti senas anglies jėgaines ir skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.

Ką naujo gali pasiūlyti sena urano branduolių skaidymo tecnologija?