Visgi dar nedaugelis žino, kad, be decentralizacijos, saugumo ir skaidrumo, vadinamasis internetas 3.0 siūlo ir daugybę alternatyvių verslo finansavimo šaltinių. Blockchain raktažodis verslo plane sulaukia ir vis didesnio bankų bei rizikos kapitalo fondų dėmesio, jauną verslą vertinant per investicinę prizmę.
Analitikai sutinka, kad tokios tradicinės investicijų pritraukimo priemonės kaip rizikos kapitalo fondai bei privatūs investuotojai vis dar išlieka pagrindine priemone nedideliems verslams per trumpą laiką surinkti didelius resursus greitai verslo plėtrai. Tai puikiai iliustruoja neseniai sėkmingai užbaigtas antrojo lietuviško vienaragio „Nord VPN“ finansavimo raundas.
Tuo tarpu decentralizuotas dApps (angl. decentralized applications), vietoje įprastinių aplikacijų, vystančios įmonės dažnu atveju lėšas lengviau pritraukia tiek iš tradicinių, tiek ir iš alternatyvių šaltinių, kuriuos ir apžvelgsime šiame straipsnyje.
Nuo ICO iki $220 milijonų programuotojų stipendijoms
Šioje sferoje dirbantiems verslininkams bei programuotojams jau seniai įprasta ne tik milžiniška čionykštė dinamika, bet ir įspūdingi čia metami finansiniai resursai. Bene pagrindine kripto sferoje veikiančių verslų finansavimo priemone išlieka vadinamasis pirminis žetonų platinimas ICO (angl. Initial Coin Offering). Šią priemonę puikiai išnaudoja ir lietuvių verslininkai – štai per didžiausią ICO bumą 2017 m. Lietuva pateko į daugiausiai finansų visame pasaulyje ICO būdu pritraukiančių šalių top 10. Sąraše aplenkėme tokias šalis kaip Vokietija, Prancūzija, Kanada, Izraelis ar net Kinija.
Vis dėlto veiklos finansavimas platinant kripto žetonus tinka toli gražu ne visiems verslo modeliams ar skaitmeniniams produktams. Konservatyvesnėse sferose tiek investuotojai, tiek ir potencialūs klientai ne visuomet noriai įsitraukia į vis dar sudėtingą ir teisiškai ne iki galo reglamentuotą žetonų įsigijimą bei naudojimą. Kai kurie verslai taip pat nenori priklausyti nuo įnoringų mažmenos investuotojų – būtent jie suneša liūto dalį lėšų per pirminį žetonų platinimą. Pastarųjų apetitas šiuo metu gerokai mažesnis nei 2017 m ir dėl tebevykstančios bendros rinkos korekcijos.
Tad vis populiaresnė alternatyva tampa įvairūs akseleratoriai bei stipendijos, kurias programuotojams ir startuoliams teikia „Ethereum“, „Binance“ir kitos didžiosios blockchain ekosistemos.
Pavyzdžiui, vos 35-ą pagal rinkos kapitalizaciją kriptovaliutą „Internet Computer Protocol“ (ICP) plėtojanti organizacija „DFINITY“ iš Šveicarijos programuotojams siūlo $220 milijonų dydžio stipendijų fondą. Tereikia kurti ar perkelti savo decentralizuotą aplikaciją ant ICP protokolo. Taip įmonė gali ne tik naudotis greitu, pigiu ir patikimu decentralizuotu tinklu, bet ir gauna finansavimą iš Ciuriche bei Silicio slėnyje įsikūrusio fondo.
Decentralizuotas „Internet Computer“ protokolas pasižymi ne tik itin dideliu greičiu – apie 30 tūkst. transakcijų per sekundę, bet ir žemiausiomis kainomis rinkoje. Transakcija ICP tekainuoja $0.002, tuo tarpu 1 GB duomenų naudoti pačiame decentralizuotame ICP protokole on-chain kainuoja vos $5,50 metams. Tai yra maždaug 100 tūkst. kartų pigiau nei kitame populiariame „Solana“ tinkle ir net milijoną kartų pigiau nei didžiausiame išmaniųjų kontraktų tinkle „Ethereum“.
Startuolių skaičius auga eksponentiškai, 90% jų žlunga
Anot „Boston Consulting Group“, fintech startuolių skaičius pasaulyje per pastaruosius dvejus metus patrigubėjo – nuo 12,200 įmonių 2019 m iki 26,000 2021 m. O tokį augimą nemenka dalimi pakurstė būtent blockchain revoliucija. Be fintech sferos, decentralizuotos technologijos perversmą atneša ir tokias sritis kaip logistika ir tiekimo grandinės valdymas, sveikatos apsauga ir viešosios paslaugos. Tuo tarpu dabartinis NFT bumas decentralizacijos galią rodo net mene bei pramogose.
Nepaisant įspūdingo šių kompanijų skaičiaus augimo, startuolių sėkmės galimybės išlieka panašios kaip ir anksčiau. Net 90 % startuolių bankrutuoja, 82 % – dėl nepakankamo finansavimo ar netinkamo piniginių srautų valdymo.
Tai dar aktualiau dabartinės infliacijos, tiekimo grandinės sutrikimų bei galimos ekonominės recesijos fone. Visgi minėtieji alternatyvūs interneto 3.0 finansavimo sprendimai gali pasitarnauti ir čia. Dauguma pagrindinių kripto ekosistemų ne tik be problemų išgyveno didžiąją 2018–2019 m sektoriuje vykusią recesiją, bet jos metu pritraukė dar daugiau lėšų ir pasiekė tikrą technologinį proveržį.
Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad sprendimus kurti ar perkelti ant blockchain technologijos verta tik tuomet, kai ši organiškai pasitarnauja jūsų skaitmeniniam produktui. Tuo tarpu dirbtiniai bandymai pasitelkti „madingą“ technologiją vien rinkodaros ar finansavimo sumetimais ilgesniu laikotarpiu pasmerkti žlugti. Patyrę fondų valdytojai geba greitai išfiltruoti netvarius ir lieka prie perspektyvių blockchain startuolių.
Tad blokų grandinės technologiją verta rinktis, jei jūsų skaitmeniniam produktui išties svarbus saugumas, skaidrumas ir tinklo patikimumas. Tokiu atveju technologija ne tik pasitarnaus kuriamam produktui, bet ir atvers duris į senosioms sistemoms neprieinamus finansų šaltinius.
Blockchain 2022-aisiais – kaip interneto svetainė 2000-aisiais
Remiantis „CB Insights“ ataskaita, 2021 m rizikos kapitalo fondai į blockchain startuolius visame pasaulyje investavo 25 milijardus dolerių – 8 kartus daugiau nei 2020 m. Ši iškalbinga statistika byloja apie paprastą, tačiau daugeliui jaunų verslų itin svarbų faktą. Hipotetinėje situacijoje, kai privačiam investuotojui pristatinėjami du identiški verslo modeliai ar startuoliai, tačiau vienas jų produktą kuria decentralizuotame tinkle, tikėtina, kad investuotojas finansuoti rinksis būtent šią perspektyvesnę veiklos sritį.
Rinkos dalyviai ir analitikai dabartinę situaciją dažnai lygina su dešimto dešimtmečio pabaigoje vykusiu garsiuoju Dot-com burbulu. Anuomet rinkoje sklandė anekdotiniai pasakojimai, kai startuoliams prisistatinėjant bankams ar rizikos kapitalo fondams, pastarieji pirma norėdavo pamatyti ne verslo planą, o ... kompanijos interneto svetainę. Pastaruoju metu šį raktažodį pakeitė magiškas blokų grandinės terminas.
Ir iš tiesų sąsajų tarp interneto 3.0 ir Dot-com burbulo tikrai esama. Tiesa ir ta, kad abu burbulus išgyvena tik mažoji dalis bendrovių. Tačiau tarp išgyvenusiųjų pirmąjį dabar tokios skaitmeninį (ir ne tik) pasaulį valdančios kompanijos kaip „Google“, „Amazon“, „Meta“ bei begalė kitų.
Tuo tarpu prognozuojama, kad dabartinė revoliucija truks gerokai ilgiau už 2000-aisiais pasibaigusiąją – anot „Fortune Business Insights“ analitikų, visas blockchain sektorius lyg ant mielių augs mažiausiai iki šio dešimtmečio pabaigos. Tad jo teikiamus technologinius bei finansavimo privalumus ignoruojantys verslai rizikuoja patirti didelius alternatyviuosius kaštus (angl. opportunity costs).